„Su gimtadieniu eilėraščio“ paieška yra viena aktualiausių ispanakalbių žiniatinklyje. Tai nenuostabu, kiekvienas nori savo artimiesiems padovanoti originalią detalę, o eilėraštis turi visas tokiam skanėstui reikalingas savybes. Kas nesvajojo pažvelgti į laimingą mylimojo veidą sulaukęs tik jai surinktų žodžių?
galvodamas apie tai, Šiame straipsnyje buvo surinkti keli žinomiausi žiniatinklio eilėraščiai su gimtadieniu. Tarp atrinktų rašytojų išsiskiria: Mario Benedetti; Camilo José Cela ir Arjona Delia. Be daugiau dėmesio, tai 6 eilėraščiai su gimtadieniu.
Argentinos poetės Delia Arjonos „Su gimtadieniu“.
su nauju gimtadieniu
eini laiptais aukštyn,
Jūs senstate.
Šiandien ji paskrudinta ir švenčiama,
ir meilė atsispindi
nes tu esi geriausias!
Su gimimo diena!
Ateik su daugybe dovanų
ir tu gali tuo mėgautis.
Tegul išpildo visas savo svajones,
ar jie dideli, ar maži,
tegul visada spindi!
Ispanijos poeto Camilo José Cela „Keturiolika eilėraščių moters gimtadienyje“.
(Poemilla mažytė ir sugniuždyta, silpna, išdidi ir šiek tiek arogantiška, kuri
Jis turi būti skaitomas nuogas ir labai santūriai)
Kai mano širdis pradėjo plaukti galinga daugumos džiaugsmo upe
švaraus vandens pasagos
Ir aš atradau, kad moters sieloje yra penki grakštumo metų laikai
siluetas
Iš kaimo bažnyčios šventoriaus išgirdau lakštingalos švilpimą ir išvariau nuo savo odos blogiukus
mąstymas
Aš pašalinau iš savęs niūrius silpnumo, ligos, alkio ženklus,
karo vargas ir sąmonės spragos.
Ėmiau nedrąsiai uostyti gimnastikos orą gražuolės, kuri miega su tavimi
Ir aš skridau taip aukštai, kad neteko matyti šiltnamių oro, nejudančio vandens
grioviai ir apvalanti ugnis taip pat molinga ir akmenuota žemė, kuri
aukšte ir kuriame būsiu užmirštas tavo rankos
Myliu tave pilna vilties
Jūsų gyvenimas vis dar per trumpas, kad puoselėtumėte viltį
Ir šiandien jūsų gimtadienis galbūt per didelis
Šiandien tau tūkstantis metų
Norėčiau šokti uždarame kambaryje su smaragdais vainikuota mirtimi ir
rubinus i vainikavo samanomis ir smeigtukais
Skelbti vienišiausių banginių karalystėje
Mano saldus sapnas su šiais priblokštais žodžiais
Aš garsiai skelbiu baimę, kurią manyje sukelia laimė.
Urugvajaus poeto Mario Benedetti „Como Siempre“.
trys šimtai trisdešimt šeši mėnesiai
Matuzalo amžius nerodo, kada tu
Tuo momentu, kai laimi žiaurūs
įeini norėdami sužinoti pasaulio džiaugsmą
jau nekalbant apie tai, kad vis tiek pastebite
kai skraidai žuvėdrą virš fobijų
Arba išsklaidysite niūrius pykčius
geras amžius keisti įstatus ir horoskopus
kad tavo pavasaris lietų meilę be vargo
kad atsisuktum į veidrodį, kuris reikalauja
ir tu manai, kad esi graži
ir tu graži
vargu ar verta tau linkėti džiaugsmo ir ištikimybės
nes jie sups tave kaip angelai ar burlaiviai
tai akivaizdu ir suprantama
nei obuoliai ir jazminai
ir automobilių palydovai bei dviratininkai
ir Vilerų dukterys
ir pasimetę šuniukai
ir klaidos iš San Antonijaus
ir degtukų dėžutes
jie laiko tave vienu iš savų
tad linkiu su gimtadieniu
gali būti taip nesąžininga jūsų laimingųjų atžvilgiu
gimtadienis
prisimink šį savo gyvenimo dėsnį
jei prieš kurį laiką buvai apgailėtinas
tai taip pat padeda patvirtinti šiandien
tavo palaima
šiaip tai tau ne naujiena
kad pasaulis
y
mes tikrai tave mylime
bet aš visada šiek tiek daugiau nei pasaulis.
Kubos poeto Nicolás Guillén „Kai aš atėjau į šį pasaulį“.
Kai atėjau į šį pasaulį,
niekas manęs nelaukė;
taigi mano gilus skausmas
Man palengvėja vaikščiojimas
Na, kai aš atėjau į šį pasaulį,
sakau tau,
niekas manęs nelaukė.
Žiūriu, kaip gimsta vyrai,
Stebiu pro šalį einančius vyrus;
tu turi vaikščioti
reikia žiūrėti, kad pamatytum,
tu turi vaikščioti
Kiti verkia, aš juokiuosi,
nes juokas yra sveikata:
Mano jėgos ietis,
mano dorybės krūtinė.
Kiti verkia, aš juokiuosi,
nes juokas yra sveikata.
vaikštau ant kojų
be ramentų ar lazdų,
ir mano visas balsas
visą sūnaus balsą.
vaikštau ant kojų
be ramentų ar lazdos.
Žalia siela,
žemiau, miegoti ir dirbti;
apatinė bus aukštyn
kai aukščiau esantis yra žemiau.
Žalia siela,
žemyn, miegoti ir dirbti.
Yra žmonių, kuriems aš nemėgstu
nes esu labai nuolankus;
jie pamatys, kaip jie mirs
ir kad aš einu net į jo laidotuves,
su tuo ir kad jie manęs nenori
nes esu labai nuolanki.
Žiūriu, kaip gimsta vyrai,
Stebiu pro šalį einančius vyrus;
tu turi vaikščioti
reikia gyventi, kad pamatytum
tu turi vaikščioti
Kai atėjau į šį pasaulį,
sakau tau,
niekas manęs nelaukė;
taigi mano gilus skausmas,
sakau tau,
Man palengvėja vaikščiojimas
sakau tau,
Na, kai aš atėjau į šį pasaulį,
sakau tau,
niekas manęs nelaukė!
Argentinos poeto Emilio Pablo „Į tavo gimtadienį“.
Žiūrėk!... Aš kaip rožių krūmas
kad teikiama tik gėlėse;
belieka laukti, kol jie pradės dirbti
kad tavo gyvenimas papuoštų;
mano poezija, tikrai;
tai, kas ateina iš vidaus;
nešti mano jausmus
giliausias ir gražiausias;
paslėptas jo šokas
mano krištolinėje sieloje
Ko tu ateini?… Tostą
tavo gimtadieniui šią dieną;
jau švęsk džiaugsmą
mėgautis savo draugyste;
tegul lyja laime
taigi kokia pilna šlapdriba,
kad su juo mirktum
ši diena jūsų egzistavimo metu;
taigi šios eilutės neša
bučiniai ir apkabinimai be poros.
Čilės poeto Eduardo León de la Barra „Yra daug ką švęsti“.
yra daug ką švęsti
nuo nulio iki dvylikos
tegul žmonės riaušės
ir ateik pasisveikinti.
Jiems nereikia skubėti
jei kas neprisiminė
nors jau seniai išsiaiškinta
kad aš nejudu iš čia,
šiandien NAME vėl švenčia gimtadienį
nuo saulės patekėjimo.
Venesuelos poeto Juano Ortizo „Dešimtasis gimtadienis mamai“.
Žuvėdra ji laiminga
dainuoja jo poeziją
Na, mano mama
Pridėkite vienerius metus prie savo paskyros.
sultingas tortas
ruošiamės su meile,
tu to nusipelnei, tiesa,
už tavo pristatymą, už tavo meilę,
tu, mama, pati geriausia,
kilni šviesa, būk tobula.