Poto ir Cabengo
Poto ir Cabengo yra poezijos antologija, kurią parašė apdovanojimus pelniusi ispanų aktorė, modelis, poetė ir autorė Alejandra Vanessa. Kūrinį 2015 metais išleido leidykla „Valparaíso“. Bijau pateikti šios knygos santraukos, santraukos ar paaiškinimo apžvalgą, savaime suprantama, Poto ir Cabengo Tai šališka biografija, paskaita apie žodžių žaismą ir meilės laiškas kalbai.
Iš pirmo žvilgsnio ir nežinant istorijos Poto ir Cabengo, Gali atrodyti, kad tai keistas, klaidingas eilėraščių rinkinys su daugybe gramatinių klaidų. Tačiau Šis pavadinimas supriešina ženklinamąjį ir reiškiantįjį ir randa būdą perduoti pranešimą už nustatytos kalbos pažymėtos linijos., naudojant vokiečių, anglų, ispanų ir kažką naujo.
Ištakos Poto ir Cabengo
Eilėraščių rinkinys pateikė Alejandra Vanessa pakaitomis pasakoja dvi istorijas: savo ir Grace bei Virginia Kennedy, dvynių pora, kuri dėl didelės socialinės izoliacijos susikūrė savo kalbą, kad galėtų bendrauti tarpusavyje. Grace ir Virginia gimė 1970 m. Kolumbe, Džordžijos valstijoje. Pirmosios jų valandos buvo normalios, jie laikė už galvų ir užmezgė akių kontaktą su tėvais.
Tačiau Netrukus po to juos ištiko priepuolis, o jų tėvas manė, kad jie kenčia nuo tam tikro protinio atsilikimo.. Bijodamas blogiausio, vyras paprašė gydytojo diagnozės, o šis savo nuogąstavimus tik patvirtino. Norėdamas apsaugoti savo merginas, J. Kennedy izoliavo jas nuo pasaulio. Tuo nepatenkinti, jo tariama būklė privertė ir tėvą, ir jo žmoną savo kūdikius palikti likimo valiai.
Kaip išmokti kalbėti, jei niekas su tavimi nekalba?
Abu Grace ir Virginia tėvai dirbo ne namuose, todėl dukras paliko prižiūrėti močiutei., kuris kalbėjo tik vokiškai. Nors senolė rūpinosi visais pagrindiniais dvynių poreikiais, ji su jais nežaidė ir nebendravo, todėl mažoms mergaitėms reikėjo ieškoti savo bendravimo būdo, nes negalėjo eiti į mokyklą ar išvykti. namas taip pat.
Tėvas nusprendė neleisti jų į mokyklą sužinojęs, kad jie susikūrė naują kalbą, kurį jis laikė protinio atsilikimo progresu. Tačiau kai vyras neteko darbo ir nedarbo biure prabilo apie šeimą, socialinė darbuotoja jam pasiūlė vesti dukras pas logopedą. Taigi jie buvo nuvežti į San Diego vaikų ligoninę.
Klaidingos diagnozės atradimas
Ligoninėje šeima susitiko su terapeute Alexa Kratze, kuri iškart jiems tai pasakė Virdžinija ir Grace turėjo normalų intelekto lygį, net aukštesnį nei vidutinis, nes išrado visiškai naują kalbą ir labai sudėtinga. Tai jie kalbėjo labai greitai, staccato ritmu su vokiškais bruožais, labai prastai anglų kalba ir kitais garsais.
Šie elementai, pridėta prie jo neologizmų ir įvairių savitų gramatikos būdų, Juos Alejandra Vanessa naudoja kurdama kiekvieną eilėraštį. Tai, bent jau kalbant apie pagrindinę jos sudėtį, tai yra: gerbti greitą ritmą, žodžių žaidimus, originalias kalbines kompozicijas ir netradicinį kalbos vartojimą.
Emocinis kalbėjimo be bendrų žodžių antspaudas
Alejandra Vanessa Ji teigia, kad sužinojusi Kennedy dvynių istoriją jautė tapatybę su jų jausmais, nes ji pati buvo išgyvenusi streso krizę, kuri kelis mėnesius neleido bendrauti su aplinkiniais žmonėmis.
Tada, Ji pradėjo galvoti apie naują požiūrį į kalbą, sugalvodama žodžius sau ir savo draugams.. Pasak autoriaus, kiekvienas žmogus kalba savo kalba, turi jam būdingas formas, formules, kurių reikia gerbti kalbant su kitais.
Viename interviu kažkas jos paklausė, kodėl ji pasirinko Poto ir Kabengo istoriją, jei nemoka vokiškai, angliškai ar tos kalbos, kurią sugalvojo jų knygoje esantys dvyniai. Šiuo klausimu ji atsakė: „Visos šios kalbos susikerta eilėraščių rinkinyje, eilėraščių viduryje, klaidinančiu būdu, taip pat siekiant suklaidinti skaitytoją.
Virdžinijos ir Grace pokalbio pavyzdys
„Grace: Cabengo, padem manibadu peeta.
Virginija: Doan nee bada tengkmatt, Poto.
Poezijos pavyzdys, kurį galima rasti Poto ir Cabengo
„Vis dar šlapiomis rankomis“
„Motina renka skaitmenis: šeši šeši penki nuliai
septyni devyni devyni keturi keturi vienas,
jūsų rinktas numeris neegzistuoja,
dar kartą patikrinkite.
Vėl šeši šeši penki nuliai septyni devyni keturi vienas,
vienu mažiau.
Su kiekvienu tonu interpretuokite
ką jis valgo, ką prakaituoja, koks audinių minkštiklis, ką.
Pokalbis akimirksniu virsta kita istorija:
vienas Dievui,
už dievą,
Dievas,
noveskiškas
ne aš.
Y.
Telefonas ant grindų.
„Rankos sausos“.
Apie autorių
Alejandra Vanessa Jurado Bueno gimė 16 m. gegužės 1981 d. Kordoboje, Ispanijoje. Jis baigė ispanų filologijos studijas Kordobos universitete ir žengė pirmuosius literatūrinius žingsnius poezijos dirbtuvėse, kurią koordinavo Pablo García Casado. Kordoboje Casa del Ciprés. Jos, kaip poetės, darbai buvo publikuoti tokiose žiniasklaidos priemonėse kaip Vandalizmo meistras, nuoga sala, salamandra, Müsu, Drobinis hamakas, Prima littera, Minotauro užrašų knygelės o Ekslibrisas.
Jo darbai buvo išversti į anglų ir italų kalbas ir pelnė tokius pripažinimus kaip pirmoji Sueños de San Valentín premija (2021 m.), Pirmoji vieta Adamūzo miesto tarybos III poezijos konkurse. (2007), II Cardenal Salazar trumposios fantastikos konkurso II premija (2004) ir Andalūzijos Joveno poezijos premija (2004).
Kitos Alejandra Vanessa knygos
Poezija
- Marilyn norėjo būti Marisol (2009);
- Pižamų vakarėlis (2005);
- Brevas novas (2004);
- vienuolių mokykla (2005).
Įtraukimas į antologijas
- Varšuvos radijas. Jaunosios poezijos pavyzdys iš Kordobos (2004);
- Tegul jėga būna su jumis (2005);
- Spinneriai (2006);
- Poetiniai ketvirtadieniai II (2007);
- Buvimas pakraštyje taip pat yra buvimas viduje: dešimt „The Outskirts“ metų (2007);
- Krabų naktys (2008);
- Bučinio antologija, naujausia ispanų poezija (2009);
- Saisas: devyniolika poetų iš La Bella Warsaw (2010);
- Gyvenimas priekyje (2012).
Pasakojimas
- Bogeyman (2006).