Kitas gyvenimas, kurį reikia gyventi
Kitas gyvenimas, kurį reikia gyventi -Mia zoi akoma, Originaliu pavadinimu šiuolaikine graikų kalba – tai autobiografinė, esė ir pasakojimų knyga, kurią parašė helenų kilmės švedų autorius Theodoras Kallifatidesas. Kūrinį ispanų kalba išleido leidykla „Galaxia Gutenberg“ 2019 m., jį išvertė Selma Ancira. Po išleidimo Kallifatides tekstas sulaukė labai teigiamų atsiliepimų, ypač dėl jame nagrinėjamų temų ir autoriaus jautrumo.
Kitas gyvenimas, kurį reikia gyventi Tai intymus kūrinys, pokalbis tarp rašytojo, jo praeities, dabarties ir ateities, kur skaitytojas tampa šnipu ir patikėtiniu. Kartu tai knyga, kuria gali džiaugtis kiekvienas rašytojas, nes joje kalbama apie raidžių amatą ir viską, kas su juo susijusi, pavyzdžiui, kūrybinius blokus, poreikį išreikšti mintis žodžiais ir tokią meilę, kuri žymi. pastovumas mene.
Santrauka Kitas gyvenimas, kurį reikia gyventi
Kelionė laiku
Labai brangus Teodoro Kallifatido draugas jam pasakė, kad po aštuntojo dešimtmečio nebuvo gera mintis rašyti knygą.. Ta mintis kirbėjo jo galvoje, nes jis suprato, kad sensta, kad nebegali rašyti taip, kaip anksčiau, nors to troško labiau nei daugelio kitų dalykų, – kad nesijaučia toks švediškas kaip anksčiau. ir jam kažkaip reikėjo grįžti prie savo šaknų, pas tuos, kurie matė jį augantį: gimtąją Graikiją.
Taip autorius išlaikė viltis lagamine ir atsikratė viso kito. Jis pardavė tai, ką galėjo parduoti (įskaitant savo patogią studiją Stokholme, vietą, prie kurios jis buvo taip įpratęs ir kur daug valandų praleido darydamas tai, ką mėgo), ir išvyko sau, ieškoti savęs, nors paliko dalis savęs Švedijoje.
Priežastis viską palikti
išeinančių žmonių, dėl įsipareigojimo arba dėl to, kad yra ištremti, persekioja jausmas, kad jie niekur nepriklauso. Tuo pačiu metu jie yra impregnuoti viskuo, kas juos supa ir su jais bendrauja.
Šiuo atžvilgiu, imigrantas staiga tampa savotišku Frankenšteinu, pagamintas iš vietų, emocijas, žmones ir patirtį, kurią gali jums pasiūlyti naujieji „namai“.
Tačiau jis ir toliau yra suskaidytas, nes jis yra emigrantas, būtybė, kuri galiausiai nėra viena, bet ir nėra kita. Kitas gyvenimas, kurį reikia gyventi iš esmės kalba apie šį jausmą. Tačiau ir apie tai, ką reiškia grįžti namo po ilgo laiko, o tai, savo ruožtu, vėl tarsi emigruoja. Ir galiausiai žmogus paverčiamas naujaisiais namais, nors ir ne visiškai.
Kokia tokiomis aplinkybėmis būtų priežastis viską mesti ir patirti tiek bėdų? Teodoro Kallifatido atveju jo tremties priežastys buvo politinės.
Grąžinimo priežastis
Jei priežastis palikti pirmuosius namus buvo politinė, grįžimo priežastys buvo susijusios su tuo, ką jis laikė kūrybine nesėkme. Autorius sustojo. Jaučiau, kad nebeturiu kibirkšties pasakoti naujas istorijas; tačiau jam reikėjo juos suskaičiuoti.
Theodoras Kallifatidesas manė, kad:Emigracija nepadarė manęs rašytoju; jis buvo įsitikinęs, kad ir Graikijoje būtų rašęs, dėl tos paprastos priežasties, kad jis neturėjo kito būdo egzistuoti nei kitų, nei mano akyse“.
Taigi, turėdamas poreikį dar kartą grįžti prie laiškų, jis grįžo į Graikiją ir pirmą kartą per savo karjerą parašė knygą graikų kalba. Nepaisant to, tai nebuvo panašu į ankstesnius jo romanus. Kitas gyvenimas, kurį reikia gyventi Tai knyga apie literatūrą, bet ir apie gyvenimą bei mirtį, apie Vietnamo karą (ar jo pasekmes švedams ir graikams), apie užsienio politiką, meilę, šeimą ir demokratiją.
Viskas prasideda nuo istorijos
Kitas gyvenimas, kurį reikia gyventi Jis yra dabartyje, kurioje autorius parašė knygą. Istorija prasideda, kai Theodoras Kallifatidesas dalyvavo renginyje, skirtame pagerbti jo bibliografiją. Jame jis pasakoja anekdotus, nutikusius jam, kai dėl karo jam teko palikti namus. Laikui bėgant jis prisitaikė, kol jo šalis tapo jo nauja tauta.
taip pat Kallifatidesas pasakoja apie vaikystę, kurią gyveno Graikijoje – vietoje, kuri tapo daugelio karių mokymo centru kurie tada išėjo į mūšį. Būtent ten, toje priešiškumo apsuptoje vietoje, jis rado savo pašaukimą – rašyti. Imdamasis užduoties prisiminti svarbiausias savo gyvenimo akimirkas, autorius eina pirmyn ir atgal, naudodamas paprastą, bet gilų ritmą.
Pabaigoje, Kitas gyvenimas, kurį reikia gyventi Ji apibendrinta į vidinę žmogaus kelionę, žmogus, kuris niekada nepamiršo, iš kur kilęs. Nors jis leido save nuspalvinti naujiems horizontams, kad vėliau sugrįžtų į žemę, kurioje gimė.
Apie autorių Theodorą Kallifatidesą
Teodoras Kallifatidesas
Teodoras Kallifatidesas gimė 1938 m. Molaoi mieste, Graikijoje. Kallifatidas visada buvo įpratęs keliauti. Jaunystėje jis su tėvais persikėlė į Atėnų miestą. daug vėliau, emigravo į Švediją ieškoti darbo. Dėl gebėjimo mokėti kalbas jis labai greitai prisitaikė prie naujosios šalies kalbos., todėl jam buvo lengviau atnaujinti studijas, kurias jis padarė Stokholmo universitete. Vėliau įgijo filosofijos bakalauro laipsnį.
Vėliau dirbo mokytoju savo alma mater. 1969 m. jis pradėjo savo kaip autoriaus karjerą su savo pirmuoju eilėraščių rinkinys. Tačiau Būtent jo fantastika pavertė jį vienu žinomiausių švedų rašytojų Vakaruose.
Teodoras Kallifatidesas yra rašęs apie keliones ir teatrą, taip pat sukūręs keletą filmo scenarijus ir pats režisavo filmą. Per savo gyvenimą jis buvo apdovanotas keliais apdovanojimais. Naujausias buvo Dobloug prizas (2017).
Kitos Theodoro Kallifatido knygos
Poezija
- minnet i tremtis: dikteris (1969);
- Tiden är inte oskyldig: dikteris (1971).
detektyvinė trilogija Kristina Vendel
- ett enkelt brott (2000);
- Den sjätte passageraren (2002);
- aš hennes blick (2004);
savarankiški darbai
- utlänningar (1970);
- bonder su batais (1973);
- Plogen och svärdet (1975);
- Den sena hemkomsten. Skisser Fran Grekland (1976);
- Kärleken (1978);
- Mittas Atenas (1978);
- puolusiame angele (1981);
- Brännvin ir rozar (1983);
- Människor, skolböcker, minnen (1986);
- lustarnas čia (1986);
- In lång dag i Athen (1989);
- Sidospar (1991);
- Matai var Gabriella Orlova? (1992);
- Cypern: en resa till den heligaön (1992);
- Ett liv bland människor (1994);
- svenska texter (1994);
- Aptikti sista ljuset (1995);
- Afroditės tarar: om gamla gudar och eviga människor (1996);
- Iš sju timmarna i rojaus (1998);
- För en kvinnas röst: en kärleksdikt (1999);
- Ett nytt land utanför mitt fönster (2001);
- In kvinna att älska (2003);
- Heraklesas (2006);
- Modrar ir soner (2007);
- Vänner och älskare (2008);
- Nuosmukis: kollektiv roman (2008);
- Det gångna är inte en dröm (2010);
- Brev till min dotter (2012);
- Med sina lappars svalka (2014);
- annu ett liv (2017);
- Slaget om Troja (2018).