Gėtės portretas, Johannas Heinrichas Wilhelmas Tischbeinas.
Johanas Wolfgangas Goethe pamatė savo pirmąją šviesą 28 rugpjūtis 1749. Dėmesingas vokiečių romantizmo tėvas Tai buvo puikus ir universalus žmogus. Poetas, romanistas, dramaturgas ir mokslininkas, gilios įtakos rašytojai, mąstytojai, kompozitoriai ir naujos kartos menininkai ir visur. Šiandien švenčiu jo sukaktį 4 jo eilėraščiai ir 20 jo frazių.
Gėtės
Johanas Wolfgangas Goethe yra tikrai vienas didžiausių ir žinomiausių Vokietijos ir Vokietijos poetų, dramaturgų ir romanistų maksimalus romantinio judėjimo atstovas. Jo kūryba liečia tokius žanrus kaip lyrika, romanas ar drama. Jis taip pat sukūrė mokslinę produkciją tokiomis temomis kaip botanika arba spalvų teorija. Ir tai paveikė visas minties sritis, literatūrą ir meną apskritai.
Tarp jo kūrinių svarbiausia ir žinomiausia pasaulyje yra jo drama Puošnumas, žymiausias ir įtakingiausias, įkvėpimo šaltinis ir kelių versijų objektas. Ir jo reprezentatyviausi romanai yra Jaunojo Verterio nesėkmės o Vilhelmas Meisteris. Poezijoje jo Prometėjas ir Hermanas ir Dorotėja ar jų Romos elegijos.
Jo pavardė suteikia vardą Institutas Gėtės, institucija, atsakinga už vokiečių kultūros ir kalbos sklaidą visame pasaulyje. Šitie yra 4 jo trumpesni eilėraščiai tai prisiminti ir 20 frazės daugiau.
4 eilėraščių
Graži naktis
Privalau palikti trobelę
kur gyvena mano mylimoji,
ir slaptu žingsniu
Klajoju per sausras džiungles;
mėnulis šviečia lapija,
skatinti minkštą vėjelį,
ir beržas, siūbuojantis,
jos kvapas pakyla jai.
Kaip šaunu tai man patinka
gražios vasaros nakties!
Kaip čia gerai jaučiasi
kas mus užpildo džiaugsmu!
Sunkus darbas pasakyti! ...
Ir vis dėlto aš duočiau
Aš tūkstantį tokių naktų
vienam su mano draugu.
***
Gyvenimo saulėlydis
Aukščiausiojo lygio susitikimuose
yra ramybė,
medžių viršūnėse
tu vos gali
suvokti kvėpavimą,
maži paukščiai nutilo miške.
Netrukus palaukite
pailsėsite ir jūs.
***
Meilė be poilsio
Per lietų, per sniegą,
Per audrą einu!
Tarp putojančių urvų
Ant miglotų bangų einu,
Visada pirmyn, visada!
Skrido ramybė, poilsis.
Greitai per liūdesį
Linkiu būti paskerstam
Tai visas paprastumas
Išlaikytas gyvenime
Būk ilgesio priklausomybė,
Kur širdis jaučia širdį,
Atrodo, kad abu dega
Atrodo, kad jie abu jaučia.
Kaip aš skrisiu?
Veltui buvo visos akistatos!
Šviesus gyvenimo vainikas,
Turbulentinė palaima ...
Meilė, tu tokia!
***
Atsisveikinimas
Leisk man atsisveikinti akimis,
nes sakydamas paneigiu mano lūpas!
Atsisveikinimas yra rimtas dalykas
net vyrui, tokiam kaip aš, grūdintas!
Liūdna transo metu mus paverčia tolygiais
meilės saldžiausias ir švelniausias įrodymas;
šalta aš trokštu tavo burnos bučinio
atleisk ranką, leisk man laikytis.
Menkiausia glamonė, kitu metu
klastingas ir skraidantis, man patiko!
Tai buvo kažkas panašaus į ankstyvą violetinę,
kuris prasidėjo soduose kovo mėnesį.
Kvepiančių rožių nebepjausiu
kad vainikuočiau jomis kaktą.
Frances, pavasaris, bet ruduo
man, deja, taip bus visada.
20 frazės
- Didžiausias nelaimingumas, kaip ir maksimali laimė, keičia visų daiktų išvaizdą.
- Žmogus visada tiki esąs daugiau nei yra, ir save vertina mažiau, nei yra vertas.
- Mąstyti yra įdomiau nei žinoti, bet mažiau įdomu nei atrodyti.
- Gera tai iš tikrųjų įsigyti, bet daug geriau laikyti.
- Mąstyti lengva, vaidinti sunku, o mintis įgyvendinti yra sunkiausia pasaulyje.
- Kilnus pavyzdys palengvina sunkius veiksmus.
- Mus formuoja tai, ką mylime.
- Žiauriausias kerštas yra viso įmanomo keršto niekinimas
- Niekas nežino, ką jis daro elgdamasis teisingai, tačiau kas yra negerai, visada žino.
- Žmogų sukuria jo įsitikinimai. Kaip jis tiki, taip yra.
- Meilė yra idealus dalykas; santuoka, tikras dalykas; tikrojo supainiojimas su idealu niekada nelieka nenubaustas.
- Kas nesavanaudiškai daro gera, už tai visada mokama lupikavimu.
- Ko negali suprasti, to negali turėti.
- Nėra nieko nereikšmingo pasaulyje. Viskas priklauso nuo požiūrio taško.
- Charakteris formuojasi audringose pasaulio bangose.
- Žmogaus protas neapsiriboja jokiomis ribomis.
- Mes visi esame tokie riboti, kad visada tikime, kad esame teisūs.
- Nuodėmės rašo istoriją, gėris nutyli.
- Laimingiausias žmogus pasaulyje yra tas, kuris moka atpažinti kitų nuopelnus ir gali džiaugtis kitų labais, tarsi tai būtų jo paties.
- Atrodo, kad tam tikros knygos buvo parašytos ne tam, kad iš jų mokytųsi, o tam, kad žinotų, ką žinojo jų autorius.