Davidas Gistau ir Arturo Pérez-Reverte tai du pripažinti vardai žurnalistai ir rašytojai su daugiau nei plačia trajektorija. Y Mikelis Lejarza, Vilkas, Yra vienas iš labiausiai įspūdingi personažai, kurie viršija grožinę literatūrą iš paskutinių keturiasdešimt metų Ispanijos istorija. Visų trijų rankose jau yra naujos knygos, kurios jau yra gatvėje. Tai tie trys.
Aš prisipažįstu - Mikelis Lejarza ir Fernando Rueda
Neseniai girdėjau vieną radijo interviu žurnalistui Fernandui Ruedai, kuris numojo ranka parašyti savo ranką prisiminimai Mikelui Lejarza, Vilkas. Jis taip pat kalbėjo iš, be abejo, neapibrėžtos vietos ir tylos plokštės, kurią jėga palaikė jo veiklos pobūdis.
Interviu buvo toks geras, kad nuėjau į tai Aš prisipažįstu ir tikiuosi, kad netrukus galėsiu tai pagauti. Kas yra svarbu: visą gyvenimą kadangi 1974 m. jis pradėjo dirbti slaptos paslaugos įsiskverbti ETA su El Lobo slapyvardžiu. Ir iki šiol, kai jis toliau dirba pas jį CNI.
Kalbėk apie viską be pusės priemonių, nuoširdžiai ir nieko nepalikdamas, net ir blogiausio. Ir net leisk man kalbėti jo žmona Mamen patikėtinis, draugas ir kompanionas kai kuriose savo misijose. Ji prisideda prie savo asmeninės vizijos apie šiuos įvykius ir akimirkas, išgyventas logiškai komplikuotuose moters santykiuose, pasidalijusiuose su juo 40 ilgų metų. seniausias agentas mūsų slaptųjų tarnybų.
Žmonės, kurie išvyko - Deividas Gistau
Deividui Gistau Seku tai spaudoje ir radijuje, pirma todėl, kad jis yra iš mano 70-ies klasių, ir, antra, todėl, kad žavisi manimi jo sakomos kalbos sklandumas, aiškus mąstymas ir taip gerai, be spragų ir sąmojo, kurių man taip trūksta, kai išreiškiu save be raktų. Aš taip pat sekiau jį kaip apžvalgininkas en Pasaulis ir tada į ABC. Tai vienas iš tų žurnalistų, kurie gali rašyti ir kalbėti iš bet kur, kur visada juos seksi. Jie užkabina tave, o ne mediumą.
Autorius Maži smūgiai, Foninis triukšmas o Nes kiaušinių nėra, be kita ko, šioje naujoje knygoje jis renka istorijas kurie renka įvairius personažus, gyvenančius skirtingomis gyvenimo ir praeities paraštėmis. Jie yra mažos kronikos kurie maišo šviesą su tamsa, humorą su smurtu ir išryškina nepaprastus jų charakterius: išgyvenę ėjimą kad niekada nesustojo, rokeriai iš skirtingo kailio, žurnalistai nemigos, sulaužyti menininko žaislai ir daugiau miesto faunos, einančios per pereinamąjį laikotarpį.
Ispanijos istorija - Arturo Pérez-Reverte
Tai buvo aišku. Tie iš mūsų, kurie perskaitė šią Ispanijos istoriją per šiuos metus „Corso patentas“, Pérez-Reverte skiltis „XL“ kas savaitę, mes tai puikiai žinojome. Visi tie straipsniai baigtųsi tuo kompiliacija kuris buvo parduotas 14 dieną. Galų gale jie liko 91 skyrius ir epilogas.
Tai bus naujas džiaugsmas juos perskaityti. Pagal savo toną taip malonus, rūgštus, kartus ir ironiškas. Ir subjektyvu, žinoma, tiksliau tik kad ponas Pérez-Reverte turi mums pasakyti dalykus.
Ši Ispanijos istorija eina nuo perėjimo pradžios iki pabaigos ir matote, kad autorius smagiai jį rašė. Jis taip pat pateko į tuos užkampiai, kuriuos nemėgsti taip matyti ar bandyti suprasti. Arba kad jie tiesiogiai nenori suprasti, kodėl reiškia galvoti ir apmąstyti. Ir ne visi nori tai daryti, ypač taikliausi ir stačiatikiai.
Bet tai yra idealus skaitymas mums, bhaktoms autoriaus, ypač jo skiltyje, „Istorija apskritai“ ir tai, kad nėra daug karštų audinių. Ir tai, kad su tokiomis pastraipomis jo dalykas yra perskaityti taip arba taip:
Iš XII skyriaus: «Viena iš šių genčių buvo almohadų, sunkiai nusiteikusių žmonių, kurie paskelbė džihadą, šventąjį karą - jiems skamba tas pats terminas, - įsiveržė į senosios Ispanijos pietus ir davė Kastilijos karaliui Alfonsui VIII - dar vieną kartą. karalystė buvo padalinta sūnums, kad neprarastų papročio, Leonas ir Kastilija išsiskyrė - mušė mano tėvą ir mano brangų valdovą Alarkos mūšyje, kur vargšas Alfonsas buvo apsirengęs pirmajai komunijai.