Nuotrauka: Juanjo Braulio, Twitter profilis.
Juanjo Braulio Jis kilęs iš Valensijos, nuo 72 m., dirba žurnalistu. 2015 m. jis išleido savo pirmąjį romaną pavadinimu „El silencio del pantano“ su kuria ji buvo labai sėkminga ir kuri neseniai buvo pritaikyta prie kino teatras. Antrasis jo romanas pasirodė 2017 m Purvinas ir nedoras. Šiame interviu Jis mums pasakoja apie juos ir dar daugiau. Labai vertinu jūsų skirtą laiką ir gerumą.
Juanjo Braulio – interviu
- ACTUALIDAD LITERATURA: Su savo pirmuoju romanu „El silencio del pantano“, labai sėkmingai debiutavote 2015 m. ir buvo sukurtas filmas, o antrasis yra Purvinas ir nedoras. Ar tikėjotės gero priėmimo literatūros pasaulyje?
LIEPOS BRAULIO: Meluočiau, jei sakyčiau taip. Akivaizdu, kad rašoma tam, kad būtų perskaityta ir kad tokį dalyką atlieka kuo daugiau žmonių. Tačiau kritikų ir visuomenės atsakas viršijo bet kokius lūkesčius apie kuriuos galvojau. „El silencio del pantano“ Be mano pirmojo romano, tai buvo iššūkis, kurį sau iškėliau, ar sugebėsiu tai padaryti, nes tuo metu žiniasklaidai rašiau daugiau nei dvidešimt metų, bet Niekada nebuvau priėmęs tokio masto iššūkio nes rašyti naujienas, reportažus ar interviu labai skiriasi nuo romano, kuriam reikalingi ne tik kiti kodai, bet ir kiti režimai.
- AL: Ar prisimeni kurį nors iš savo pirmųjų skaitymų? Ir pirmoji tavo parašyta istorija?
JB: Aš buvau aistringas skaitytojas nuo šešerių metų, todėl man labai sunku prisiminti pirmąjį skaitymą. Tačiau mama prisimena, kad kai man buvo septyneri ar aštuoneri metai, į mano rankas pakliuvau nepilnamečių leidimas. „Iliada“ y Odisėja kad jis skirtas vyresniems už mane skaitytojams ir kad išsiunčiau per savaitgalį. Kadangi jie nemanė, kad aš supratau istoriją, jie man atliko nedidelį testą ir labai nustebo, kai sužinojo, kad aš supratau.
Kalbant apie mano pirmoji istorija grožinė literatūra, aš turiu anekdotą, kai man buvo dvylika metų mano kalbos ir literatūros mokytoja – Isabel de Ancos, kuriai labai myliu ir dėkoju, atsiuntė esė laisva tema. Parašiau istoriją vaiduoklių kad, jo nuomone, jis manė iš kažkur nukopijavęs. Dėl šios priežasties jis privertė mane per pamoką parašyti dar vieną, o kai perskaitė, pasakė: – Būsi rašytojas. Man prireikė trisdešimties metų, kol jo klausiausi, bet aš tai padariau.
- AL: Vadovas rašytojas? Galite pasirinkti daugiau nei vieną ir iš visų epochų.
JB: Sunkus pasirinkimas. Borgesas sakė, kad kiti gali girtis savo parašytomis knygomis, o jis – tomis, kurias perskaitė, ir aš manau lygiai taip pat. Sąrašas būtų begalinis, bet iš savo mėgstamiausių norėčiau pabrėžti Robertas Kapas, Umberto Eco, Mario Vargas Llosa, Javier Cercas, Margarite Yourcenar, Manuelis Vazquezas Montalbanas...
- AL: Su kokiu knygos veikėju norėtumėte susipažinti ir sukurti?
JB: Na, tęsiant sąrašą iš ankstesnio klausimo, Brolis Viljamas iš Baskervilio de Rožės vardas; į Uranija de Ožkos vakarėlis; į Rafaelis Sanchezas Mazas de Salamio kareiviai; į Adriano de Prisiminimai apie Adrianą O. Pepe Carvalho de Tatuiruotė. Pavyzdžiui.
- AL: Ar yra manija ar ypatingas įprotis rašant ar skaitant?
JB: Tiesą sakant, ne. Po daugelio metų komunikacijos žiniasklaidos naujienų kabinetuose, kurie nėra ypač rami vieta rašyti, Aš pripratau izoliuoti save beveik visur. Ir man skaitant nutinka tas pats, todėl, išskyrus po vandeniu, manau, kad visur galiu daryti abu.
- AL: O jūsų pageidaujama vieta ir laikas tai padaryti?
JB: Iš esmės. tas pats. Be to, kad esu rašytojas, vis dar esu žurnalistas, todėl laikas, kurį galiu skirti literatūrai, yra ribotas, todėl taip pat įpratau išnaudoti tam laisvą laiką.
- AL: Ar yra kitų žanrų, kurie jums patinka?
JB: Taip. Aš esu knygų gerbėjas Istorija ir politiniai rašiniai.
- AL: Ką dabar skaitote? Ir rašymas?
JB: Aš visada skaitau dvi ar tris knygas vienu metu. šiuo metu aš su Be sielos, iš Sebastianas Roa e Romos istorijos, pateikė Enric Gonzalez. Kalbant apie tai, ką rašau, aš turiu savo rankose gana didelis projektas Šiuo metu nieko apie tai negaliu pasakyti.
- AL: Kaip manote, kokia yra leidybos scena?
JB: Na, kaip visada. Su bloga geležies sveikata nes Ispanija yra šalis, kuri neskaito, palyginti su likusiu civilizuotu pasauliu.
- AL: Ar krizės momentas, kurį išgyvename, jums yra sunkus, ar galėsite išsaugoti ką nors pozityvaus būsimoms istorijoms?
JB: Viskas turi įtakos. Mes, rašytojai, nesame būtybės, gyvenančios dramblio kaulo narvuose, nepaisydamos to, kas juos supa. Be to, mano atveju, mano, kaip žurnalisto, statusas daro mane dabartiniu narkomanu su kuria būtinai visa tai daro įtaką mano pasakojimams. Tačiau tai, kas galiausiai pasirodys romane ar istorijoje, yra kažkas, ko aš negaliu nuspėti.