Asilo pilvas yra romanas, sujungiantis sunkų jaunos Kanarų žurnalistės Andrea Abreu ir jos redaktorės Sabinos Urracos darbą. Jie abu pasakoja, kaip savo svaiginančiame gyvenime ryžosi šio kūrinio kūrimui ir redagavimui, kai darbo dienas įsiterpdavo į kavines pasikalbėti apie knygą ir kitus klausimus su draugais. Romanas, atspindintis jaunos moters, pasiryžusios pradėti jaudinantį projektą, gaivumą. Tai nebuvo lengva. Studijuodamas jis turėjo daug dirbti įvairiuose sektoriuose, kad išgyventų.
Iš Tenerifės kilęs Abreu romanas yra persunktas jos gimtosios salos kultūra. Ji išdidžiai vartoja kanaietiškus posakius ir, kaip pati mini, yra „nešvarus“ kasdienių nuotykių Kanarų salose darbas, toli gražu nesiekdamas reklamuoti salos. Pristatome jums Donkey Belly, labai ypatingą šiai progai skirtą apžvalgą. Skaitykite toliau, kad sužinotumėte daugiau apie darbą.
Referatas
„Pripažįstu, kad iš pradžių, kai Panza de Burro turėjo tik kelis skyrius, maniau, kad tai bus paprastas ir gražus romanas, atversiantis kirvį tame šiltnamio audinyje, kuris tarsi slepia įsivaizduojamą pasaulį ir pasaulį, kuris turėtų būti parodyta. Vėliau Knygos didybė, Andrea sumanumas ir žiaurumas, jos poetiškas pulsas ir visiškas baimės nebuvimas suplėšė rafiją į gabalus., ir į akis iškilo sudėtinga, skausminga, didžiulė, toli gražu ne paprasta plantacija. Pirmąjį leidimą sukūriau salone Lisabonoje ir, manau, tada supratau, kad knyga daug didesnė, nei įsivaizdavau. Be to, ir tai svarbu, jaučiau pavydą. – Pavydas, kad neįmanoma parašyti ko nors panašaus.
Sabina Urraca.
Apie autorių
Andrea Abreu
Andrea Abreu gimė 1995 m. Tenerifės šiaurėje esančio miestelio viršuje, visada debesuotame. Jis užaugo tarp kačių ir raganų gėlių ir, sulaukęs aštuoniolikos, pradėjo žurnalistikos studijas La Lagunos universitete (ULL). Po daugybės gyvenamosios vietos pakeitimų 2017 m. vasarą ji persikėlė į Madridą, kur Rey Juan Carlos universitete (URJC) studijavo kultūros žurnalistikos ir naujų tendencijų magistrantūrą. Nuo tada ji yra garsaus apatinio trikotažo prekės ženklo praktikantė, padavėja ir pardavėjo asistentė.
Kaip žurnalistas rašė laikraščio „20 minučių“ Kultūros skyriui ir įvairioms žiniasklaidos priemonėms., pavyzdžiui, Tentaciones (El País), Oculta Lit, LOLA (BuzzFeed), Quimera arba Vice. Jo literatūriniai tekstai buvo įtraukti į keletą skaitmeninių ir popierinių žurnalų. Taip pat antologijose, tokiose kaip Macaronesia, iš La Galla Ciencia; Girti berniukai, labai jaunos transokeaninės poezijos antologija, La Tribu arba Piel fina. Jaunoji ispanų poezija (Maremágnum, 2019).
Ji yra šiemet leidykloje „Demipage“ pasirodysiančio eilėraščių rinkinio „Moteris be akių vokų“ („Versátiles Editorial“, 2017) ir fanzino „Primavera que sangra“ (2017) – trumpos poetinės jos santykio su menstruacijų skausmais analizės – autorė.
Dalyvavo keliuose literatūriniuose renginiuose, pavyzdžiui, Kordobos poezijos festivalyje „Cosmopoética 2018“, ir yra Alcalá de Henares jaunosios poezijos festivalio vienas iš direktorių. Praėjusiais 2019 m. ji buvo XXXI Ana María Matute prizo už moterų grožinę literatūrą nugalėtoja. „Asilo pilvas“ yra pirmasis jo romanas.
Kodėl asilo pilvas?
Kūrinys pavadintas Kanarų salų garbei, kur vyksta meteorologinis reiškinys, vadinamas „asilo pilvu“.
Meteorologinis reiškinys „Panza de Burro“
Dangus yra asilo pilvo spalvos (kaip nurodyta Peru) arba tiesiog asilo pilvas (taip vadinamas Kanarų salose) yra posakis, įvardijantis meteorologinį reiškinį, vykstantį šių platumų regionuose. Jį sudaro žemo aukščio debesys, veikiantys kaip saulės ekranas, sukeliantys šiluminį vėsos pojūtį, būdingą beveik visų Kanarų salų šiaurei (ypač Gran Kanarijos Las Palme). Tai reiškinys, atsirandantis dėl Kanarų salyne dažnų pasatų.
Pratarmė
[...]Panza de burro buvo mano pirmoji redaktoriaus patirtis ir iki šiol esu sužavėtas šio proceso, lyg būtų ką tik nulipusi iš beprotiškų pasivažinėjimų mugėje, šiek tiek sumušta nuo tiek stūmimų. Redaguoti knygą, kuri man labai patinka, atrodė, kad priimu keistą gyvūną iš egzotiškos šalies: imi jį į rankas, bijai, kad jis tave neužpuls, pradedi vis labiau jį mylėti, priglauji, maudai. , tu rūpiniesi juo. valgyk, tu jį pašalini. Tu žinai, kad jis visada bus su tavimi, kad beprotiškai jį mylėsi, nors tuo pat metu visada turi omeny, kad jis kilęs iš toli […]
[...]Jei turėčiau apibūdinti ar pakviesti ką nors paskaityti „Asilo pilvą“., nueiti į tą nuniokotų paparčių terasą, atsisėsti į tą mažą plastikinę kėdutę, kad velnias galėtų patekti į jo vidų, užpildyti save – užuot ištuštėjęs – aistrų ir pavydo, Aš nežinočiau, kaip tai padaryti, tiesa. Jei turėčiau apibrėžti knygą prieš auditoriją, aš nežinočiau, kaip tai padaryti be verkimo, atvirai. Asilo pilvas – karštligiškas romanas. Teršia. Tiesą sakant, ši pastraipa yra visiškai sutepta savo stiliumi, nešvari […]
Sabina Urraca.
Trumpas įvadas į Donkey Belly
Paseo de San Cristóbal de La Laguna (Santa Cruz de Tenerife)
Šios Abreu knygos redaktorės Sabinos Urracos parengto plataus prologo skyriai labai reprezentatyvūs ir puikiai įkūnija romano prigimtį: karštligiška, „purvina“, sunkiai nusakoma... Galima sakyti, kad Tai graži ir kūrybinga prozos „bardaka“, persmelkta Kanarų kultūros. Taip galėtume apibrėžti asilo pilvą.
Romanas suskirstytas į skyrius su įtaigiausiais pavadinimais gryniausiu Kanarų stiliumi. Be to, prologas prasideda taip: Sėdėkite ant šios plastikinės kėdės, mano vaikai., pateikė Sabina Urraca. Tada jis užleidžia vietą darbo pradžiai su pirmaisiais dviem skyriais, kurie skamba taip: „„Toks pasitikintis savimi, toks bebaimis“ Y "„Tik mokestis“.
Ir kaip sakoma paskutiniame paminėjime, galime Jums pasiūlyti tik a fisquito tik šio darbo. Jei norite sužinoti daugiau apie Panza de Burro, galbūt pats laikas pasiimti knygą ir pasiklysti jos puslapiuose.