Nuotrauka: Almudena de Arteaga. „Communications Ingenuity“ sutikimu.
Almudena de Arteaga Ji yra rašytoja, dėstytoja ir apžvalgininkė. Gimusi Madride ir baigusi teisės studijas UCM, 1997 m. ji išleido savo pirmąjį romaną, Ebolio princesė, kurios sėkmė paskatino ją atsidėti tik rašymui. Tada sekė dar 20 darbų. Kritikai ją laiko viena iškiliausių dabartinių istorinių romanų rašytojų. Naujausias jo romanas yra Kreolų vicekaralius. Labai ačiū už skirtą laiką ir gerumą interviu kur jis mums pasakoja apie ją ir daug kitų dalykų.
Almudena de Arteaga — Interviu
- ACTUALIDAD LITERATURA: Jūsų naujausias romanas pavadintas Kreolų vicekaralius. Ką mums apie tai sakote ir iš kur kilo idėja?
ALMUDENA OF ARTEAGA: Felicitas, gimęs Naujajame Orleane (Luiziana) ir miręs Aranjueze (Ispanija), yra aiškus pavyzdys nepriklausoma, drąsi ir patyrusi moteris. Iš pirmų lūpų sužinokite du svarbius pasaulio istorijos momentus nepriklausomybę nuo JAV ir Prancūzijos revoliucijos, ir abiejuose jis dalyvauja tiesiogiai arba netiesiogiai. Be to, kad būdama našle ji nebijo toliau tobulėti ir pasaulyje, kuriame daug moterų keliauja iš senojo žemyno į naująjį žemyną, ieškodamos geresnio gyvenimo, ji nusprendžia leistis į kelionę, kad mokytų savo vaikus pagal pažadą, kurį ji davė savo vyrui mirties lovoje
XVIII amžiaus pabaiga moters gyvenimas negali būti suprantamas, jei ji nevaikščioja kartu su vyru. Bernardas yra vienintelis ispanas, pripažintas kaip Amerikos revoliucijos herojus o jo paveikslas kabo ant Kapitolijaus sienų. Jis išlaisvino visą Misisipės krantą nuo britų priekabiavimo, paėmė Floridą ir Pensakolą, padėjo Džordžui Vašingtonui, kai jis ruošėsi pralaimėti karą, buvo Luizianos gubernatorius ir Naujosios Ispanijos vicekaralius o aš netęsiu, nes su savo romanu padaryčiau spoilerį, kurio nenoriu. Jo istorija yra istorija apie prekybą prekėmis iki Misisipės, sukčiavimą, piratus Karibų jūroje, vicekaralystę Meksikoje, literatūrinius susirinkimus Madrido teisme ir tremtį.
- AL: Ar galite grįžti prie pirmosios perskaitytos knygos? Ir pirmoji tavo parašyta istorija?
ADA: Pirmieji buvo pasakojimai vaikams ir komiksai, o kai galėjau perskaityti rinkinį Penki y Hollisteriai, kuris išgyveno nuotykius, apie kuriuos svajojo visi EGB studijavę vaikai.
- AL: Pagrindinis rašytojas? Galite pasirinkti daugiau nei vieną ir iš visų epochų.
ADA: Sunkus klausimas, nes esu skaičiusi beveik visų jaunosios anglų literatūros žanrų romanus Agata Kristi, kuris supažindino mane su kriminaliniais romanais iki tokių puikių komikų Medinis namas a Tomas Šarpas užbaigti neprilygstamą satyrą quevedo arba mūsų amžininkas Eduardo Mendoza vietos rezervavimo įvaizdis.
Istorinis romanas visada persipina su kita gryna fantastika.
Mokykloje pradėjau, kaip reikia, su Don Kichotas dėmės Don Migelio de Servanteso, nors pirmą kartą jis perėjo per mano rankas, galbūt buvau per jaunas, kad tinkamai jį vertinčiau. Vėliau iš jo Pavyzdiniai romanai mūsų Nacionaliniai epizodai pro Benito Pérez Galdós Prakeiktieji karaliai, pateikė Maurice'as Drouonas, Prisiminimai apie Adrianą, nuo Marguerite Yourcenar iki Ieškant Vienaragio, Juanas Eslava Galanas.
Ir taip galėčiau tęsti be galo, nes man teko didžiulė laimė susipažinti su šimtais įdomių istorijų, kurios daugiau nei numalšino mano, kaip skaitytojos, troškulį.
- AL: Su kokiu knygos veikėju norėtumėte susipažinti ir sukurti?
ADA: Pagrindinis bet kurio romano, kuris mane vilioja akimirką, kai ji praeina pro mano rankas. Turiu pilną kompiuterinį failą, vadinamą mano idėjų stalčiumi istorinės moterys, panirusios į absoliučiausią ostracizmą ar užmarštį, kurių gyvenimas vertas susigrąžinimo kurie laukia savo progos, kad vieną dieną, jei Dievas duos man gyvybę, jie pamatytų šviesą. Tikiuosi, kad juos išpildysiu taip, kaip jie nusipelnė, nes rašyti apie ką nors yra didelė atsakomybė, net jei jis buvo palaidotas šimtmečius.
- AL: Ar yra kokių nors ypatingų įpročių ar įpročių, kai reikia rašyti ar skaityti?
ADA: Nėra. Būdama daugiavaikės šeimos dukra ir labai jauna mama, dar studijuojanti universitete, išmokau orientuotis į netikėčiausias vietas ir galbūt tai padėjo nebūti išrankiam.
- AL: O jūsų pageidaujama vieta ir laikas tai padaryti?
ADA: Mano namas, oro uostas, traukinys, paplūdimys, kalnas... Bet kurioje vietoje kur galima atsisėsti, tinka skaityti. Rašyti, paprastai Mano namai nebent romano pristatymo terminai mane priblokštų.
- AL: Ar yra kitų žanrų, kurie jums patinka?
ADA: Viskas, kol darbas geras ir pagirtinas. nors visada Aš linkstu į istorinį romaną.
- AL: Ką dabar skaitote? Ir rašymas?
ADA: Skaitymas krūva failus iš įvairių nacionalinių istorijos archyvų. Šiuo metu sunku mane sekti.
Aš dokumentuojuGipuzko moters gyvenimas XVII a kad vargu ar kas žino, ištekėjusi už puikaus jūreivio ir kultūros bei savęs tobulinimo pavyzdžio. Daugiau nesakau kad vėliau netikėtumo ir didelio atsitiktinumo dėka atsimena tuo pat metu kiti rašytojai. Tai būtų ne pirmas kartas, kai man taip nutiktų.
- AL: Kaip manote, kokia yra leidybos scena ir kas jus nusprendė pabandyti publikuoti?
ADA: Geri leidėjai turi a titaniškas darbas į priekį, nes dabar, be tikros ir naujoviškos leidybos sėkmės, norint parduoti, tenka kovoti su pasiūlos konkurencija, kurią jaunimui siūlo naujos pramogų srities technologijos.
Nuo sėkmės Ebolio princesė, kuris buvo mano pirmasis romanas iš dvidešimt dviejų, kuriuos išleidau, niekada nerašiau neišleidęs.
- AL: Ar krizės momentas, kurį išgyvename, jums yra sunkus, ar galėsite išsaugoti ką nors pozityvaus būsimoms istorijoms?
ADA: Sunkios akimirkos man nepaprastai pakelia nuotaiką, skatinant talentą. Jūs tiesiog turite sėsti dirbti ir kurti o idėjos sklando daug lengviau nei ramesniais laikais.