Fotografija: autoriaus sutikimas.
Paloma Orozco Jis turi labai įvairią profesinę karjerą. Studijuoti teisė, dirbo žurnalistu, pelnė opoziciją administracijos vadovas, jis režisavo laikraščius, radijo ir televizijos programas, taip pat pasišventė reklama ir formavimas. Bet aš visada svajojau rašyti. Ji aistringa Japonija ir jų kultūra, ir tai atsispindi jų darbuose, pvz Samurajų mokymas visam gyvenimui. Tačiau jis pasirašo daug daugiau fantastinių žanrų pavadinimų, tokių kaip Drakonija, Piterio Peno šešėlis o jūros karalystė. Šiame interviu Jis mums šiek tiek pasakoja apie viską ir aš jam labai dėkoju už skirtą laiką.
Paloma Orozco – interviu
- ACTUALIDAD LITERATURA: Išleidote daug pavadinimų, beveik visi jie fantastiška tema ir skirti jaunesniems skaitytojams. Kokia nors ypatinga priežastis?
PALOMA OROZCO: Tiesa ta, kad niekada negalvojau rašyti konkrečiai auditorijai. Man pasisekė parašyti tai, kas vienaip ar kitaip palietė mano širdį. Man patinka fantastinis žanras, nes man šiandieniniam pasauliui reikia didelių magijos ir fantazijos dozių.
- AL: Ar prisimeni kurį nors iš savo pirmųjų skaitymų? Ir pirmoji tavo parašyta istorija?
PO: Mama man padovanojo pirmąją knygą „Mažasis princas“, iki šiol turiu ją su dedikacija, kurioje ji parašė tikrai svarbius gyvenimo dalykus, kurie iš esmės yra apibendrinti į tris dalis: meilė, gamta ir svajonių sekimas. Skaitydamas įtariau, kad pabaiga nebus laiminga, todėl prieš baigdama knygą padėjau ją ant ledo. Taip, pažodžiui: padėjau į šaldiklį, kad istorija sustingtų ir pagrindinis veikėjas nenukentėtų. Tada mama man pasakė, kad visada geriau susidurti su tuo, kas mums nepatinka, ir tai pakeisti. Taip ir pradėjau rašyti, keisdamas skaitomų istorijų pabaigas. Ir aš tapau rašytoja.
- AL: Pagrindinis rašytojas? Galite pasirinkti daugiau nei vieną ir iš visų epochų.
PO: Be jokios abejonės, Borgeso, Pedro Salino, Walto Whitmano, Emily eilėraščiai Dickinson; Dino Buzzati, Edgaro Alano Po ir Bioy Casares istorijos; į Salgari ir Žiulio Verno nuotykių romanai; Paulius Austeris, Italo Calvino, Edgard Lee Masters… Yra tiek daug.
- AL: Su kokiu istoriniu veikėju norėtumėte susitikti ir kokį literatūrinį personažą būtumėte sukūrę?
PO: Norėčiau susitikti su pirmuoju samurajumi, kuris egzistavo feodalinėje Japonijoje, Tomoe Gozen. Ji mane įkvėpė savo romanui „Lotoso dukra“. Be jokios abejonės, būtų buvę puiku sukurti moterišką Šerloko Holmso versiją.
- AL: Ar yra kokių nors ypatingų įpročių ar įpročių, kai reikia rašyti ar skaityti?
PO: Tiesa ta, kad aš neturiu jokio ypatingo pomėgio rašyti, galbūt atsiverčiu naują sąsiuvinį istorijai dokumentuoti. Su savimi visada turiu mamos nuotrauką su amžina šypsena. Ji taip pat buvo rašytoja ir įtariu, kad mes vis dar esame susiję, nors jau kurį laiką jos nebėra.
Skaitydamas mėgstu patogiai įsitaisyti ir gerti arbatą. Man tai atsipalaidavimo akimirka ir noriu ja pasimėgauti.
- AL: O jūsų pageidaujama vieta ir laikas tai padaryti?
PO: Jei turėčiau pasirinkimą, rašyčiau labai anksti ryte arba vakare. Man reikia visiškos tylos. Bet aš turėjau priprasti tai daryti, kai galiu bet kuriuo paros metu ir kur būčiau. Dabar esu ekspertas, kuriantis mažas oazes kasdieniame sūkuryje, kur galiu atsiriboti nuo visko, kas mane supa. Tai taip pat tinka skaitymui.
- AL: Kokie žanrai jums patinka?
PO: Man labai patinka magiškasis realizmas, mokslinė fantastika, romanai nuotykiai, poezija, istorijos...
- AL: Ką dabar skaitote? Ir rašymas?
PO: Dabar skaitau iš naujo (sakoma, kad knygos, kurios negalima perskaityti du kartus, neverta skaityti vieną kartą) Nematomi miestaiItalo Calvino.
Ir aš rašau dar vieną romaną, kurio veiksmas vyksta Edo eros feodalinėje Japonijoje. Tai žavi istorija ir man labai patinka pasinerti į tą neįtikėtiną laiką ir kultūrą.
- AL: Kaip manote, kaip apskritai yra leidybos scena?
PO: Nesu šios temos ekspertas, bet, mano nuomone, yra leidėjų, kurie ir toliau deda dideles pastangas, kad rinkai pateiktų gerus pavadinimus. Manau, kad Ispanija yra šalis, kurioje daug skaitoma. Man labai pasisekė su redaktoriumi ir leidykla „Edhasa“.
- AL: Kaip elgiatės šiuo metu, kai gyvename?
PO: Samurajus (kaip žinote, laikau save šiuolaikiniu samurajumi) turėjo posakį: Zanšinas, reiškia požiūrį prieš audrą. Pasaulyje neramu, bet mes galime pasirinkti savo požiūrį į tai, kas vyksta. Turime ir toliau daryti savo darbą, kad pasaulį paliktų geresnį, nei radome. Ir visų pirma treniruoti širdies akis, kaip sakė mažasis princas.