Javieras Valenzuela. Interviu su knygos „Per vėlu suprasti“ autore

Javieras Valenzuela Jis yra iš Granados. Jis dirbo tris dešimtmečius Šalis kaip įvykių metraštininkas ir jis buvo Artimųjų Rytų karų reporteris, korespondentas Beirute, Rabate, Paryžiuje ir Vašingtone bei laikraščio redaktoriaus pavaduotojas. 2013 metais įkūrė be rašalo, mėnesinis skaitmeninis žurnalas informacija Nemokama. Per vėlu suprasti Tai penkioliktoji jo knyga ir penktasis kriminalinis romanas kuriuos jis skelbia, apie kurį mums pasakoja interviu. Labai dėkoju už jūsų laiką ir gerumą.

Javieras Valenzuela – interviu

• ACTUALIDAD LITERATURA: Jūsų naujasis romanas pavadintas Per vėlu suprasti. Ką mums apie tai sakote ir iš kur kilo idėja? 

JAVIER VALENZUELA: Tai kriminalinis romanas, kurio veiksmas vyksta JAV Madridas 1984 m. Norėjau iš naujo išgyventi tą šviesiai tamsų miestą, kuris buvo Madridas „Movida“.. Vienoje pusėje buvo a gyvybės sprogimas laisvėje, kuris pasireiškė muzikoje, kine, tapyboje, fotografijoje ir vakarėliuose, tačiau, kita vertus, buvo didžiulis piliečių nesaugumas. Tai taip pat buvo laikas quinquis ir heroino. Spėju, idėja Šis romanas atsirado patikrinus, ar niekas nieko panašaus neparašė. 

• AL: Ar galite grįžti prie pirmosios perskaitytos knygos? Ir pirmoji tavo parašyta istorija?

JV: Manau, kad pirmoji knyga, kurią perskaičiau, buvo Pasakos iš Alhambros, de Vašingtonas Irvingas, žinoma, vaikams skirtame leidime. Po to sekė daug romanų. Jules'as Verne'as, Emilio Salgari ir Robertas Louisas Stevensonas. Manau, čia ir gimė mano meilė knygoms: knygos pasakojo puikias istorijas, privertė keliauti ir patirti nuotykių. Labai jaunas pradėjau užsiimti žurnalistika ir pasakoti istorijas iš įvairių miestų ir šalių.. Bet tai buvo žurnalistinės istorijos, tai yra tikros, aktualios ir patikrinamos. Pirmąjį grožinės literatūros kūrinį sukūriau būdamas labai senas: romaną Mandarinaskuri yra a Noir kuris vyksta Tanžere. 

• AL: Pagrindinis rašytojas? Galite pasirinkti daugiau nei vieną ir iš visų epochų.

BĮ: Albertas Camusas, tarp prancūzų. Hemingvėjus, tarp amerikiečių. Cervantesas ir Pérezas Galdosas, tarp ispanų. O kalbant apie juodąją literatūrą – Dashiell klasika Hammettas, Raimondas Smulkus pirklys ir Patricija Aukštakalvis ir ispanai Juanas Madridas, Aleksis Ravelo y Marta Sanz.   

• AL: Su kokiu knygos veikėju norėtumėte susipažinti ir sukurti?

JV: Piratas Ilgas Džonas Sidabras, iš Lobių sala, de Stevenson. Visiškai prisiimu Joaquíno Sabinos dainą: „Jei tu man duosi pasirinkimą tarp visų gyvenimų, aš renkuosi luošų piratų, su medine koja, su akių lopinėliu, su blogu veidu. Senas niekšas, laivo, kurio vėliava buvo blauzdikaulio pora ir kaukolė, kapitonas. Aš myliu piratus, jie buvo visiškai laisvi.

• AL: Ar yra kokių nors ypatingų įpročių ar įpročių, kai reikia rašyti ar skaityti?

JV: Kai rašau romanus Man patinka turėti ką nors susijusio su jūsų tema. Pavyzdžiui, rašant Parakas, tabakas ir oda Turėjau vieną ant savo stalo Pistoletas Star 1922, 9 ilgio kalibro pusiau automatas, pagamintas Eibare, skirtas civilinei gvardijai. Jeigu Per vėlu suprasti, nepradėjau rašyti skyriaus, kol kelis kartus neišgirdau temos, kuri jai duos pavadinimą. Dainos abu Nacha Pop, Radio Futura ir Illegales kaip Los Chichos ir Los Chunguitos. Jie yra mano būdas pasinerti į tam tikrą laiką ir vietą.

• AL: O jūsų pageidaujama vieta ir laikas tai padaryti? 

JV: Aš parašiau penkis savo romanus, jau išleistus tarp jų Tanžeras, Alpudžara ir Salobreña. Ramios vietos, kur galiu praleisti šešias ar septynias valandas be perstojo rašydamas. IR gražių vietų, kur sutemus galiu pasivaikščioti su nuostabiais vaizdais ir susitikti išgerti alaus su draugais.

• AL: Ar yra kitų žanrų, kurie jums patinka?

JV: Be noir žanro? Taip, žinoma. Skaičiau daug istorijos ir filosofijos knygų. Istorija kupina fantastinių tikrų istorijų, istorijų, kurios dažnai pranoksta vaisingiausio rašytojo vaizduotę. Ir filosofija, ypač tai Epikūras, Nietzsche ir Camus, tai mane sutaiko su gyvenimu, suteikia tai, ką prancūzai vadina gyvenimo džiaugsmo, gyvenimo džiaugsmasr.  

• AL: Ką dabar skaitote? Ir rašymas?

JV: Skaitau dar kartą, praėjus beveik pusei amžiaus, Pokalbis katedroje, pateikė Vargas Llosa. Tačiau dabar daug daugiau dėmesio skiriant formai, o ne esmei, pasakojimo technikai nei pasakojimams šioje knygoje. Vargas Llosa šiame romane padarė a titaniškas ir žavingas pasakojimo architektūros pratimas.

Ir kaip aš baigiau visai neseniai Per vėlu suprasti, dabar Aš nerašau grožinės literatūros, tik žurnalistinius straipsnius.. Rašydamas romanus neskaitau romanų, tik istoriją ar filosofiją, kad nesusiterščiau. Kitų žmonių grožinę literatūrą palieku nenaudingiems laikotarpiams.

Panorama ir aktualijos

• AL: Kaip manote, kokia yra leidybos scena?

JV: Akivaizdu, kad leidybos aplinka yra tokia dominuoja trys ar keturios didžiulės verslo grupės kurios nuostabiai talpina savo autorius ir gaminius knygynuose, žiniasklaidos ir literatūros apdovanojimuose. Tai yra Pinigų galia. Tačiau taip pat yra dešimtys nuostabių mažų, nepriklausomų leidėjų, leidžiančių nuostabius kūrinius ir bandančių priversti juos išgyventi gniuždančioje komercinėje rinkoje. bestseleriu. Labai žaviuosi ir labai myliu mūsų Davido redakcijas. 

• AL: Ar jums sunkus momentas, kurį gyvename, ar sugebėsite išlaikyti ką nors teigiamo tiek kultūrinėje, tiek socialinėje srityse?

JAVIER VALENZUELA: XXI amžiaus pasaulyje pernelyg dominuoja godumas, narcisizmas ir ekshibicionizmas. Tiek, kad jos nugalėtojai yra įtakojantys socialiniuose tinkluose ir televizijos realybės konkursų nugalėtojai. Bet Tai taip pat turi labai teigiamų dalykų. Vienas iš labiausiai stimuliuojančių yra nepaprastas impulsas, kurio priežastis moterų lygybė.

Man patinka didžiulis socialinis atmetimas, kurį patyrė mūsų futbolo federacijos prezidento elgesys. Ir turiu pasakyti, kad buvau vienas iš milijonų tautiečių, kurie jautėsi labai laimingi, kai mūsų moterų komanda laimėjo pasaulio čempionatą Australijoje. Štai kur mums sekasi gerai.