Nepaisant šlovės, Alisa stebuklų šalyje tai romanasbent jau nesuprastas. Visada taip buvo nuo pat jos paskelbimo 1865 m., Kurį paskelbė anglų matematikas, logikas, fotografas ir rašytojas. Lewis Carroll, kurio tikrasis vardas buvo Charlesas Lutwidge'as Dodgsonas. Mažas Carrollas galėjo įsivaizduoti, kad nuotykiai alter ego Alicia Liddell literatūrinė kūryba - mergina, kurioje ji buvo įkvėpta sukurti savo veikėją, galų gale mėgausis tokiu populiarumu.
Jei šioje istorijoje yra kažkas gero, tai, kaip pamatysime toliau, vaikai ir suaugusieji gali tuo mėgautis. Po visko, Alisa stebuklų šalyje nėra tik viena sąžiningiausių fantastinių pasakų - ir būtent nesiekdamas būti daugiau nei yra, jis sugeba būti daugiau nei atrodo-, bet ir vienas geriausių romanų, kurį sukūrė absurdo literatūra.
Ar tai, kad niekas negalvos apie vaikus?
"Ir šios istorijos moralas yra ... Oho, aš pamiršau!"
- Galbūt aš neturiu moralės, - išdrįso pastebėti Alicia.
- Žinoma, tai turi moralę! - sušuko kunigaikštienė. Viskas turi savo moralę, reikalas tai surasti.
Tarp pagrindinių kritikos ji sulaukė Alisa stebuklų šalyjes, ypač jo paskelbimo metu, mes tai nustatome trūksta moralės. Tai pasaka prieš savo laiką, be jokio varginančio moralinio kitų pasakų oro.. Moralas nėra primestas autoriaus, tačiau kiekvienas gali rasti skirtingą savo puslapiuose.
Šis romano amoralumas leidžia jam pateikti absurdiškas, žiaurias ir nelogiškas situacijas be jokių priekaištų. Nė vienas iš jų neketina mokyti Alisos tik pamokos priversti jį abejoti, ką iki tol jis laikė „tikrove“ ir „sveiku protu“.
Kalbos svarba
- Norite pasakyti, kad galite rasti mįslės sprendimą? Sakė kovo kiškis.
- Būtent, - atsakė Alicia.
- Tokiu atveju jūs turite pasakyti savo nuomonę, - tvirtino Kiškis.
- Aš tai darau, - atsakė Alicia, - arba bent jau turiu omenyje tai, ką sakau, o tai reiškia tą patį.
- Kaip gali būti tas pats? - sušuko kepurė. Ar tas pats sakyti „matau, ką valgau“, kaip „valgau tai, ką matau“?
- Kaip gali būti tas pats! Skandavo kovo kiškis. Ar tas pats sakyti „man patinka tai, ką turiu“ ir „turiu tai, kas man patinka“?
Netrukus po to, kai perskaitėme romaną, akivaizdu, kad Lewisas Carrollas kalbai teikia didelę reikšmę. Didžioji dauguma komiškų ir ne tokių komiškų situacijų, kurios joje susidaro, yra to rezultatas Žodžių žaidimai į kalbiniai nesusipratimai.
Dėl to daugelis autorių Carrolle norėjo pamatyti filosofo Wittgensteino pirmtaką, ypač kalbant apie jo teoriją apie izomorfizmą arba „kalbos ir tikrovės tapatumą“. Kita vertus, garsioji jo citata „viskas, ką galima pasakyti, gali būti aiškiai pasakyta; o apie ką negalima kalbėti, geriau užsičiaupk », iš „Tractatus logico-philosophicus“, jis taikomas daugelyje romano vietų.
„Cheshire Cat“, vienos garsiausių antrinių, šypsena Alisa stebuklų šalyje.
Nusileidęs žemyn triušio skylute
- Na, jis vėluoja dvi dienas! Kepurė atsiduso. Aš jau sakiau tau, kad sviestas neveikia! - pridūrė jis, žiūrėdamas į Kiškį.
—Ir tai buvo iš mejor kokybė “, - sakė suglumęs Kiškis.
- Aišku, bet sviestas turėjo truputį trupėti, - urzgė Kepurė; Jūs neturėjote sutepti laikrodžio duonos peiliu.
Kovo kiškis paėmė laikrodį, su rimtu rūpesčiu jį apžiūrėjo ir apgailestaudamas panardino į arbatos puodelį; Tada jis dar kartą jį išnagrinėjo, bet negalėjo sugalvoti nieko geresnio, kaip pakartoti tai, ką pasakė anksčiau:
"Tai buvo sviestas iš mejor kokybė!
Galima pateikti daugybę priežasčių Alisa stebuklų šalyjes yra gera istorija, bet aš baigsiu akivaizdžiausiu iš visų: ji yra linksma. Tai istorija, kuri niekada nenuobodžiauja, stebina ir kyla iki galo. Daug kartų pamirštame, kad pagrindinė priežastis skaityti knygą yra ta, kad ji yra linksma, tai primena ir labiau pasiekia Carrollo darbą.
Iš pirmo žvilgsnio atrodanti vaikų istorija apima įspūdingą istoriją. Tačiau neapsigaukime: tai pasakojimas vaikams. Nors tai nereiškia, kad suaugusieji negali tuo mėgautis, nes jos sąžiningume slypi jos stiprybė ir grožis. Nietzsche teigė, kad „yra dvasių, kurios purvo savo vandenis, kad jos pasirodytų gilios“. Tuo atveju Alisa stebuklų šalyje tai yra priešingai: tarsi žiūrėti į upės dugną, galbūt absurdiška ir nelogiška, bet skaidri.
- Kokia yra manijos ginčytis dėl visų šių šmaikščių! - sumurmėjo Alicija. Tai, kad jie ją varo iš proto! [...] Nieko ... nenaudinga kalbėtis su juo! Alicija beviltiškai kalbėjo. Jis puikus asilas!