„Šėtoniškų eilučių apžvalga“, autorius Salmanas Rushdie: Pakalbėkime. . .

Ilgą laiką man buvo įdomu pradėti šią knygą, kuri laikoma viena iš prieštaringiausias istorijoje ir hinduistų kilmės britų rašytojo Salmano Rushdie šedevras (kartu su „Vidurnakčio vaikais“).

Esmė ta, kad baigusi knyga turi nemažai komentuojamų punktų ne tik dėl daugybės interpretacijų ar analizės, kad tapatybės praradimas vis labiau globalėjančiame pasaulyje, bet ir dėl to, kad dalis ištraukų nuo knygos sakinio Rushdie slėpti uždėjęs kainą ant galvos Ruhollahui Khomeini, Irano ajatollah 1988 m. nuosprendis, kuris tebegalioja.

Pasinerkime į šią apžvalgą Šėtoniškos Salmano Rushdie eilutės.

Magiškas realizmas pagaminta Indijoje

Šėtoniškos eilutės turi pagrindinius veikėjus du hindu simboliai: Gibreelis Farishta, garsiausias Bolivudo aktorius, ir Saladinas Chamcha, žinomas kaip tūkstančio balsų žmogus dėl sugebėjimo dubliauti ir britų kultūros mylėtojas. Abu veikėjai susitinka lėktuve „Bostan 706“, kuris dėl teroristinio išpuolio sprogsta virš Lamanšo sąsiaurio.

Rudenį Gibreelis pradeda kentėti haliucinacijas, kurios jį laiko ir erdvės ryšiu sieja su kitomis aplinkybėmis ir veikėjais, būtent su senovės miestu Meka (čia vadinama Jahilia), šiaurės Indijos vietove, kurioje prasideda piligriminė kelionė, vadovaujama tikinčiojo, vardu Ayesha. , arba arabų lyderio tremtis į Londoną.

Nukritę ant apledėjusios Jungtinės Karalystės pakrantės, abu veikėjai išsiskiria, pasinerdami į konvulsišką Londoną, kuriame antrasis nesutaręs Chamcha slepiasi Indijos kavinėje, kai iš jo galvos ima dygti ragai ir įgauna savo išvaizdą. Šėtonas.

Abu veikėjai susitinka, pasimeta ir susipriešina sumišusiame ir mišrių rasių Londone, kuriame Gibreelis ir Saladinas vaidina seniausios pasaulyje dvikovos - angelo ir paties velnio - vaidmenis.

Naujausia postkolonializmo knyga

Retai juokiausi iš tokios knygos, ypač dėl ironiško tono, kurį Rushdie naudoja visame kūrinyje. Ir tai yra šėtoniškos eilutės tai ne tik knyga apie religiją, bet ir apie globalizaciją, tapatybės praradimą, meilę, kultūrinį pasisavinimą ir snaudžiantį tikėjimą šiais laikais, kai daugelis buvusių Vakarų kolonijų (žr. Indiją) vis dar ieško savęs.

Savo ruožtu knyga žymi perpildytą vaizduotę ne tik metaforomis ir stiliumi, bet ir istorijomis, tokiomis kaip Rosa Diamond, angliškai argentinietė, kuri priima pagrindinius veikėjus, kai jie nukrenta iš lėktuvo, arba ta piligrimystė, kuriai vadovauja Ayesha. , drugeliais apaugusi mergina, kuri ketina atverti Arabijos jūros vandenis šiuolaikinio Mozės maniera.

Vienintelis trūkumas, mano nuomone, būtų nuolatinis poreikis įvesti simbolius apibūdinti tačiau jie nelabai prisideda prie siužeto, o tai sumažina visumos takumą ir kai kuriuose skyriuose skaitymas tampa šiek tiek sunkus. Tačiau tai yra minimali detalė, palyginti su visomis kitomis knygos dorybėmis, į kurias kiekvienas skaitytojas turėtų pažvelgti tam tikru momentu, nepaisant to, ar jie palaiko islamizmą, globalizaciją ar bet kurį kitą mūsų laikų judėjimą.

Iranui tai nepatiko

Prieštaringiausias „Šėtoniškų eilučių“ aspektas slypi Gibreelio personažo vizijose, pravarde Arkangelas Gabrielius ir esantis toje Korano interpoliarizacijoje, kuri numato jo Jahilijos (arba Mekos) viziją, kurioje siūloma: Korano gimimas ir pranašo Mahometo atėjimas į valdžią tai lėmė paprastas prekybos poveikiu klausimas. Tokiu būdu Muhammedas būtų pavertęs Jahiliją žaidimų aikštele, kurioje nevalgė kiaulių, o moterys dalį dienos uždarė namuose.

Antroji vizija, paslėpto imamo Londone vizija, yra tiesioginė aliuzija į ajatolos figūrą Ruhollah Mousavi Khomeini, Irano lyderis ir Irano Islamo sąjungos įkūrėjas 70-ųjų pabaiga.

Ir jis pats, po knygos išleidimo 1988 m., Išleido a fatwa (arba teisinė tvarka pagal Irano vyriausybę), kurioje buvo prašoma Rushdie vadovo ir visų, dalyvaujančių knygoje. Tokiu būdu rašytojas keletą metų turėjo likti paslėptas, nors artimi bendražygiai, tokie kaip knygos vertėjas japonai Hitoshi Igarashi, 1991 m.

Blogiausia, kad net jei Rushdie pasidavė išpirkimui, Irano valdžios teigimu, fatwa ir toliau aktyviai veikia. Iš tiesų, jo galvos kaina išaugo iki 3.3 mln 2016 m.

Kai Gabo kvepia kariu

Nepaisant to, kad jis gimė Bombėjuje 1947 m., Rushdie, musulmoniškų įsitikinimų kašmyro tėvams, būdamas 14 metų buvo išsiųstas į Londoną. Parašęs keistą mažą sėkmės istoriją, Vidurnakčio vaikai, išleista 1980 m., taptų staigmena ir lūžio tašku indų ir britų literatūroje. Bookerio prizo laimėtojasPo jo debiuto pasirodys kiti kūriniai, tokie kaip „Šėtoniškos eilutės“ arba „Klounas Shalimaras“.

Į jo bibliografiją taip pat įtraukiu keletą istorijų knygų, tokių kaip „Oriente“, „Occidente“, pirmąją, kurią perskaičiau šis autorius.

Rushdie ne kartą buvo paskirta JK ambasadore magiškas Indijos realizmas, vertinant tą kasdienybės susiliejimą su fantastika, jo atveju - su Azijos subkontinento mitologija ir mistika. Autorius, kuris aiškiai paveikė kitus savo laiko autorius, tokius kaip Arundhati Roy ir jo knyga „Mažų daiktų Dievas“, tapusi stipriausiu šio autoriaus įtakos paveldėtoju.

Šėtoniškos Salmano Rushdie eilutės Tai knyga, kuri patiks tiems, kurie jaučia ypatingą trauką visuomenei ir pasauliui, kuriame šiandien gyvename (viskas taip nepasikeitė nuo 1988 m.), O skaitymas yra pasivaikščiojimas po šias egzotiškas vietas ir ne viena ginčytina vizija per tos istorijos ištraukos, kurių fanatizmą mes visi matėme pastaraisiais metais.

Ar jūs skaitėte ir „Šėtoniškas eiles“? Ką tu manai?