Williamo Blake'o portretas - Thomasas Philipsas. Graviūra: Kristus kape, kurį saugo angelai, William Blake
Šiandien jie yra įvykdyti 261 metai nuo Williamo Blake'o gimimo, poetas, tapytojas ir graviruotojas bei vienas didžiausių JK eksponentų dailininkas didžiosiomis raidėmis, išsiskyręs visais aspektais. Tai taip pat pažymėjo XNUMX m. Pradžią anglų romantinis laikotarpis ir jis laikomas siurrealizmo pirmtaku. aš renkuosi 7 eilėraščių jo atminimui. Nes geriausia ją skaityti.
Viljamas Bleikas
Jis gimė kaimynystėje Soho Londone, viduriniosios klasės šeimoje, iš prekybininkas tėvas ir religinga motina. Jis buvo visų savo menų įvaldymo ir pavėluotos, bet amžinos sėkmės pavyzdys.
Ir geriausia, ką su juo daryti yra ja žavėtis, Kaip dailininkas ir graviruotojas, už tuos unikalius jo kūrybos bruožus. Ką poetas, komponuodamas savo temomis, tokiomis kaip gamta ir, žinoma, meilė. Tačiau poezija įkvėpta mistinės vizijos, ir laikoma viena originaliausių ir pranašiškiausių to meto ir apskritai anglų kalbos.
7 eilėraščių
Šie 7 eilėraščiai yra tik vienas minimalus pavyzdys kad dalinuosi jo atminimu.
Amžinybė
Kas susies sau džiaugsmą
tai sugadins sparnuotą gyvenimą.
Bet kas bučiuos džiaugsmą jo plazdėjime
gyvena amžinybės aušroje.
***
Ligonis pakilo
Jūs sergate, o rože!
Nematomas kirminas
kad skrenda naktį
kaukiant vėjui,
tavo lova atrasta
raudono džiaugsmo,
o jo tamsi ir slapta meilė
sunaudok savo gyvenimą.
***
Svajonė
Kartą sapnas pynė šešėlį
ant mano lovos angelas saugojo:
tai buvo pasimetusi skruzdė
Prie žolės, kur aš maniau
Sumišęs, sumišęs ir beviltiškas,
tamsu, tamsos apsuptas, išsekęs,
suklupo pro besiplečiantį raizginį,
nuo visos širdies ir girdėjau jį sakant:
„O mano vaikai! Ar jie verkia?
Ar girdėsite, kaip jūsų tėvas dūsauja?
Ar jie kabo ieškodami manęs?
Ar jie grįžta ir verkia dėl manęs? "
Užjaučiau ašarą;
bet netoliese pamačiau laužą,
kuris atsakė: "Koks žmogaus dejonė
išsikviečia nakties globėją?
Apšviesti giraitę priklauso nuo manęs
o vabalas sukasi:
dabar seka vabalo zvimbimas;
mažas valkata, netrukus grįžk namo “.
***
Džiaugsmas
"Neturiu vardo:
bet aš gimiau prieš dvi dienas “.
Kaip aš tau paskambinsiu
"Aš laimingas.
Mano vardas džiaugsmas “.
Tebūnie mielas džiaugsmas su jumis!
Malonaus džiaugsmo!
Saldus džiaugsmas, vos dviejų dienų,
Aš vadinu tave saldžiu džiaugsmu:
taigi tu šypsokis,
kol dainuoju.
Tebūnie mielas džiaugsmas su jumis!
***
Į naktinę žvaigždę
Tu, šviesiaplaukis nakties angelas,
Dabar, kai saulė ilsisi ant kalnų, ji šviečia
tavo šviesi meilės arbata! Uždėkite spinduliuojančią karūną
ir nusišypsok mūsų nakties lovai!
Nusišypsok mūsų meilėms ir, kol vadovauji
mėlynas dangaus užuolaidas, pasėk savo sidabrinę rasą
per visas gėles, užmerkiančias jų mielas akis
tinkamam sapnui. Tegul jūsų vakarų vėjas užmiega
ežeras. Pasakyk tylą akimis
ir nuplaukite dulkes sidabru. Presto, Presto,
jūs mesti; o paskui vilkas visur piktai loja
o liūtas tamsoje girioje išmeta ugnį per akis.
Mūsų avių klojimo vilna yra padengta
tavo šventa rasa; apsaugok juos savo palankumu.
***
Angelas
Sapnas, kurį svajojau, reiškia?
Aš buvau mergelė su karaliavimu
Geras angelas mane saugojo,
(Velniškai verkia, niekas to nemylėjo!)
Aš verkiau naktį, aš verkiau dieną,
Mano ašaras jis surinko
Aš verkiau dieną, verkiau naktį,
Aš mokėjau nuslėpti savo malonumą nuo jo.
Rytas paraudo
Išėmęs sparnus nuskrido.
Išdžiovinau veidą, ginklavau baimę:
Skydai, ietys, dešimt tūkstančių ar daugiau.
Netrukus mano Angelas grįžo:
Aš buvau ginkluotas, jis atėjo veltui;
Na dingo jaunas laikas
Taigi mano plaukai papilkėjo.
***
Fėja
Ateik, mano žvirbliai,
mano strėlės.
Jei ašara ar šypsena
jie vilioja žmogų;
jei mylintis delsia
apima saulėtą dieną;
jei žingsnio smūgis
paliečia širdį nuo šaknų,
čia yra vestuvinis žiedas,
bet kurią fėją paversti karaliumi.
Taip dainavo fėja.
Nuo šakų pašokau
ir ji manęs išvengė,
bandydamas pabėgti.
Bet įstrigęs mano kepurėje
ilgai mokytis nereikės
kas gali juoktis, kas gali verkti,
nes tai mano drugelis:
Aš nuėmiau nuodus
vestuvinio žiedo.