Platero ir aš.
Platero ir aš Tai vienas žymiausių lyrinių kūrinių, parašytų ispanų kalba. José Ramón Jiménez darbasYra 138 skyriai, kurių siužetas sukasi apie jauno Andalūzijos valstiečio nuotykius draugiško ir iškalbingo asilo draugijoje. Jo eilutėse aprašomi jausmai, peizažai, patirtys ir elgesys, būdingi XNUMX amžiaus pradžios Ispanijos kaimo visuomenei.
Nors daugelis tai vertina kaip autobiografiją - ir, tiesą sakant, eTekste yra keletas jo paties patirčių, - Jiménezas kelis kartus patikslino, kad tai nėra „išgalvotas“ asmeninis dienoraštis. Tačiau autoriaus akivaizdi ir dar kartą patvirtinta emocija yra meilė, pasireiškianti jo gimtojo krašto atžvilgiu.
autorius
Juanas Ramónas Jiménezas yra vienas žymiausių XX a. Pirmosios pusės Iberijos rašytojų. Jis gimė 23 m. Gruodžio 1881 d. Moguer mieste, Huelvos provincijoje, Ispanijoje. Čia jis mokėsi pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo. Tada jis persikėlė į Puerto de Santa Maria, Kadizą, kur įgijo meno bakalauro laipsnį San Luis Gonzaga mokykloje.
Jaunimo ir ankstyvieji leidiniai
Tėvų įsakymu jis studijavo teisę Sevilijos universitete, tačiau baigė mokslą nebaigęs. Andalūzijos sostinėje Per pastaruosius penkerius XIX amžiaus metus jis tikėjo, kad savo meninį pašaukimą rado tapyboje. Nors tai buvo jaudinantis užsiėmimas, jis netrukus suprato, kad tikrasis jo potencialas slypi dainų tekstuose.
Todėl Jis greitai nukreipė savo pastangas ir pradėjo puoselėti poeziją įvairiuose Sevilijos ir Huelvos laikraščiuose.. Įėjęs į 1900-uosius jis persikėlė į Madridą, miestą, kuriame jam pavyko išleisti dvi pirmąsias knygas: Nymphaeas y Violetos sielos.
Depresija
Jo susierzinimas ispanų literatūros sluoksniuose žymėjo puikios karjeros pradžią, kurią vainikavo 1956 m. Gautas Nobelio literatūros premija. Tačiau jo pirmuosius žingsnius link šlovės pažymėjo ir nuolatinė kova su depresija. Ši liga jį lydėjo visas likusias dienas ... ir galiausiai nuvedė prie kapo 1958 m.
Jo tėvo mirtis 1901 m. Sukėlė pirmąjį iš daugelio mūšių prieš šią baisią nelaimę. Kurį laiką jis buvo internuotas sanatorijose, iš pradžių Bordo, o paskui Madride. Jo žmonos mirtis 1956 m. Buvo paskutinis smūgis. Jo partnerio mirtis įvyko praėjus vos trims dienoms po to, kai buvo paskelbta žinia apie Švedijos akademijos karjeros pripažinimą.
Atsižvelgdamas į tai, Javieras Andrésas García savo daktaro darbe UMU (2017 m., Ispanija) teigia:
«Iš atliktos analizės padarėme šias išvadas. Pirma, kad klasikiniame trijų pakopų Juanramono poetinio kūrinio padalijime įmanoma nustatyti tipinius mistinio proceso bruožus. Ši išvada turėtų daugybę hermeneutinių padarinių, nes ji atskleidžia galimą gilesnio substrato egzistavimą, glaudžiai susietą su jo poetine kūryba. Antra, Juanas Ramónas Jiménezas visą savo gyvenimą kentėjo simptomus, suderinamus su melancholišku depresijos sutrikimu, kuriuos galima atsekti tiek jo autobiografinėse, tiek lyrinėse istorijose »...
Pilietinis karas
Juanas Ramónas Jiménezas.
Kaip ir daugelis jo amžininkų, Jiménezas buvo tvirtas Respublikos gynėjas. Taigi, sukilėlių jėgoms, kurios atvedė Francisco Franco į valdžią, triumfavo 1936 m. jis turėjo pabėgti į tremtį, kad išgelbėtų savo gyvybę. Jis niekada negrįžo į Ispaniją; Jis gyveno Vašingtone, Havanoje, Majamyje ir Riverdeilyje, kol galiausiai apsigyveno San Juane, Puerto Rike.
Platero ir aš: puikaus menininko perėjimas
Be to, kad tai yra ikoninis Kastilijos literatūros kūrinys, Platero ir aš yra prieš ir po Jiménezo poezijos. Na, jis nutolo nuo tipiško modernistinio stiliaus - kur formos vyravo prieš jausmus - link rašto, kurio turinys išryškina tikrąją patirtį ir emocijas.
Pats autorius viename iš paskutinių puslapių apie šį perėjimą skelbia atvirai. Tam panaudojant metaforą, vienas iš labiausiai naudojamų šaltinių visame darbe: "Koks džiaugsmas turi būti skrendant šitaip!" (kaip drugelis). „Bus taip, kaip yra man, tikroji poetė, stichijos malonumas“ (...) „Pažvelk į ją, koks malonumas skraidyti šitaip, grynai ir be griuvėsių!“.
Būdvardis iki galo
Kartu su metaforomis kita „strategija“, kurią poetas naudojo formuodamas savo linijas ir pritraukdamas visuomenę, buvo geležiniai būdvardžiai. Tai jo scenoms suteikė itin smulkių detalių. Todėl, Net ir patys nerūpestingiausi skaitytojai neturi vargo pamatyti save pačiame 1900 m. Andalūzijos kaimo peizažų viduryje..
Citata: Juan Ramón Jiménez.
Toks apibūdinamasis tankis akivaizdus šiame pradinių eilučių segmente: „Platero yra mažas, plaukuotas, minkštas; tokia minkšta išorėje, kad atrodo, kad ji pagaminta iš medvilnės, be kaulų. Tik jo akių veidrodžiai yra kieti kaip du juodo stiklo vabalai “(…)„ Jis švelnus ir švelnus kaip berniukas, mergaitė ..., bet sausas ir tvirtas viduje kaip akmuo “.
Vaikų istorija (kuri nėra vaikų istorija)
Knygą galite įsigyti čia: Nerasta jokių produktų.
Nuo pat pirminio paskelbimo 1914 m. Platero ir aš visuomenė ją priėmė kaip istoriją vaikams. Tačiau pats Jiménezas greitai pateikė šį pareiškimą. Tiksliau, Andalūzijos poetas tai patikslino antrojo leidimo pratarmėje. Šiuo atžvilgiu jis pabrėžia:
„Paprastai manoma, kad aš parašiau„ Platero “ir„ Aš “vaikams, tai yra knyga vaikams. Ne (…) Ši trumpa knyga, kurioje džiaugsmas ir liūdesys yra dvyniai, kaip Platero ausys, parašyta ... kam aš žinau kam? (...) Dabar, kai jis eina pas vaikus, aš nededu iš jo kablelio. (...) Aš niekada nerašiau ir nerašysiu nieko vaikams, nes tikiu, kad vaikai gali skaityti vyrams skaitomas knygas, išskyrus tam tikras išimtis, apie kurias visi galvojame. Taip pat bus išimčių vyrams, moterims ir pan. “…
Gyvenimo ir mirties
Pilnas, gražus ir šviesus gyvenimas, kurį autorius užfiksavo vasaros spalvomis ir šiluma, kad įrėmintų jo kūrybos pradžią. Tuomet teksto plėtra nėra chronologinė įvykių seka, nors akivaizdu, kad laikas eina į priekį kaip begalinio ciklo dalis. Šios kelionės pabaigą - jos uždarymą, saulėlydį - reiškia ruduo ir žiema.
Tačiau gyvenimas nesibaigia net mirtimi. Pabaiga, kurios pasakotojas tikina, kad neįvyks su Platero, ateina su užmarštimi. Kol gyvi prisiminimai, žemėje atsiras ir dygs nauja gėlė. Ir kartu su ja sugrįš pavasaris.