„Paseo de Recoletos“. Madridas. Fotografija (c) Mariola Díaz-Cano.
Dar vieneri metai Senosios ir senovės Madrido knygos rudens mugė. Tai prasidėjo praėjusį ketvirtadienį Rugsėjis 27 ir baigiasi Spalis 14. Tai jau yra 30-asis leidimas ir yra rastas
į „Paseo de Recoletos“. Jos 38 sėdimos vietos iš knygynų visoje Ispanijoje. Aš paprastai išleidžiu visus
metų, kai galiu. Tai yra Kronika iš mano vizito prieš kelias dienas.
Senosios ir senovės Madrido knygos rudens mugė
Tradicinis paskyrimas spalio pirmoje pusėje, organizuoja Viejo knygnešių asociacija, LIBRIS. Pelno nesiekianti įmonė buvo įkurta 1988 m. Ir šiuo metu turi 37 knygnešius iš visos Ispanijos. Kiekvienais metais ji išleidžia knygą apie bibliografinę svarbą ir ši yra Kelionė per Ispaniją, pateikė Saturnino Calleja. Tai redagavimas faksimilė iš redaguoto originalo 1922 ir tai apima graviūras, nuotraukas, eskizus ir žemėlapius, kurie ją dar labiau patraukia. Be jokios abejonės, labai tinkamas pavadinimas papuošti ar pakreipti dabartinę sceną.
Bet tarp jų yra daug daugiau Pusė milijono knygų, įneštų iš knygynų bibliografinių fondų visoje Ispanijoje. Taigi mes randame pirmieji leidimai, inkunabulai, originalūs rankraščiai, ofortai ir reti leidimai. Ir, žinoma, taip pat komiksai, lipdukų albumai, senų žurnalų numeriai, raižiniai, litografijos, meniniai apkaustai, atvirukai o reklaminiai ir filmų plakatai.
Vaikščiojimas tarp brangenybių, išgyvenusiųjų ir atminties
Prieš dvejus metus pradėjau savo kelionę šiame tinklaraštyje y vienas pirmųjų mano straipsnių Tai buvo skirtas šiam metiniam literatūriniam renginiui Madrido rudenį. 2017-aisiais negalėjau praeiti, bet šiais metais nuėjau. Tai buvo ketvirtadienis, jo diena atidarymas, vidurdienį. Aš dariau laiką prieš pat eidamas į seminarą apie knygų leidybą ir pažvelgė bendrai. Bet to pakako.
Pojūčiai kiekvieną kartą yra vienodi: malonumas, nostalgija, kvapai, prisiminimai, išgyvenimai ir susižavėjimas. Toms senoms knygoms ar senoms knygoms. Už savo nugyventą gyvenimą, kurį jie daro ir privertė kitus ir kitus gyventi. Dėl to, ką jie gali reikšti ir įkvėpti žiūrėdami į jų viršelius, paliesdami jų stuburus ir, visų pirma, kvėpuodami savo kvapu, kuris toks būdingas gelsvam popieriui, jau išblukusiems rašalams.
Tas vienas ten, kai jis paliečia savo popierių, turi daugiau rankų nei šis kitas. Jie pagaminti iš kartono su palengvėjimu. Tie, kurie yra garsiojo „Red Aguilar“ lanksčio mėlyno viršelio. Lentynoje toliau yra dideli kiekiai su aukso šriftu ir šiurkščiomis odos spygliais. Didžiuliai enciklopedijų, kartografijos, meno tomai.
Ir tada yra tie, kuriuos bijote paliesti, nes atrodo, kad jie virs dulkėmis tiesiog uždėdamas ant jų pirštą. Labiausiai mušami ir keliaujantys, arba tie, kuriems mažiau pasisekė su savininkais ar jų poilsio vietomis. Šimtai mūšių, prie kurių jie prideda savo amžių, riedantį per pasaulį tarp nerūpestingų ar blogų, neatsakingų ar neišmanančių rankų, sumuštas. Vieni išgyveno gaisrą ir nemandagumą, kiti buvo apleisti, tačiau rado naują savininką.
Tarp mažiau pasisekusių ir trapiausių yra senieji komiksai. Nusidėvėjusiais sulenktų spyglių dangčiais, išblėsęs. Viskas su daugiau ar mažiau negailestingo laiko sepijos tonu tarp be galo linksmo puslapio ir su kuriuo daugelis iš mūsų išmoko skaityti. Kai kurie šlubuoja nuo trūkstamų kabių. Kiti laikosi tokio tipo ir beveik nėra išsaugoti raukšlių.
Tie kišeniniai leidimai taip pat praėjo savo dalyką kurio frezavimas beveik skamba, kai jas atidarai. Jūs iškart bijote, kad puslapiai pasklis. Po to pastraipos, išdėstytos atskirais tarpais tarp eilučių. Sepija gali pasikeisti į geltoną, šviesiai rudą arba grietinėlę. Kaip ir prisilietimas. Kas nesiskiria, tai kvapas.
Visi be išimties ir nepaisant daugybės negalavimų, šiame dideliame susitikime yra maišomi tai jas kelioms dienoms suburia iš daugelio Ispanijos knygynų. Jie atvyko iš Barselonos, Granados ir Sevilijos, iš Pamplonos ir Salamankos. Jie taip pat kalba kitomis, be problemų egzistuojančiomis kalbomis. Taigi yra unikalus leidimas Antikristas pateikė Nietzsche, vokiečių kalba, šalia beveik Biblijos inkunabulų. Ir ten jie yra kartu su tradiciškiausiu iš to „Paseo de Recoletos“. Madridas jiems galėjo paskolinti tik tą vietą, kur jų širdis plaka labiausiai.
Bet tai yra mažiausiai jų nusipelnę. Jie neša istorijų vidų visų pasaulio miestų, šalių ir veikėjų, jie ir toliau juos rodo, moko ir dalijasi jais. Tūkstančiu formų, spalvų ir dydžių. Ir jie kainuoja pigiau, nors iš tikrųjų nė vienas neturi kainos. Arba per daug, kad būtų tiek daug apie juos ir apie mus pačius.
Taigi, jei esate Madride ...
... Jūs negalite nustoti eiti. Žinoma Jei esate bibliofilas be gydymo, paskyrimas yra privalomas ir nedovanotinas tik dėl nenugalimos jėgos. Bet jūs neturite būti vaikščioti ir skirti keletą minučių mūsų greito, įtempto ir chaotiško gyvenimo jiems. šiems ilgaamžiškiems popieriaus išminčiams.