Julijos Navarro knygos

Julijos Navarro knygos yra „bumas“ internete. Tai nėra keista, susiduriame su vienu iškiliausių šiuolaikinės ispanų literatūros autorių. Ji taip pat pripažinta už didelę karjerą žurnalistikoje; Per savo 35 metų karjerą jis dirbo labai prestižinėse komunikacijos kompanijose Ispanijoje. Tarp jų - „Cadena SER“, „Cadena Cope“, TVE, „Telecinco“ ir „Europa Press“.

Dauguma Julijos Navarro knygų yra iš žurnalistinių tyrimų. Dėl šios priežasties tokie apžvalgininkai kaip Davidas Yagüe iš XX a (2018), diskutuokite, ar jų darbai tinka istorinio romano žanrui. Šiuo klausimu Madrido rašytojas pareiškė: „Aš rašau istorijas, kurias noriu parašyti. Turiu idėją ir ją dirbu. Bet tuo metu galvoju ne apie skaitytojus, o tik apie tai, ką noriu pasakyti ».

Julijos Navarro bibliografinė sintezė

Asmeninis gyvenimas

Madride (1953 m.) Gimusi Julija Navarro ne kartą prisipažino, kad jos svajonė buvo būti šokėja. Iki 17 metų jis net mokėsi baleto, tačiau galiausiai sekė tėvo žurnalisto Fernando Navarro pėdomis. Automatinis užraktas. Jis vedė baigęs universitetinį mokymą su savo kolega Fermín Bocos 16 m. Balandžio 1983 d., Su kuriuo turi dukterį.

Literatūrinė karjera

Jo pradžia žurnalistiniame tyrime sutapo su Ispanijos pereinamuoju etapu. Lygiai taip pat Navarro leidosi į literatūrą per įvairias žurnalistines esė iki savo pirmojo romano išleidimo 1997 m. Šventosios drobulės brolija. Ši knyga galų gale pateks į perkamiausius Europoje ir buvo išversta į kelias kalbas.

Navarro paaiškino interviu José Fajardo iš Pasaulio (2018 m. Vasaris), kaip įvyko jo literatūrinė genezė:

"Tai buvo sutapimas: tą romaną įkvėpė istorija, kurią perskaičiau būtent šiame laikraštyje, - Turino drobulę tyrinėjusio mokslininko Walterio McCrone'o nekrologas. Ginčas dėl to, ar tai tiesa, ar netikra, man uždegė lemputę. Jis jau buvo išleidęs knygų apie politiką ir esė, tačiau nebuvo tikras, ar leidėjams jos patiks. Pirmasis nustebau pamačiusi didžiulį jo priėmimą".

Žurnalistinės knygos

• Mes, perėjimas (1995).
• 1982 - 1996, tarp Felipe ir Aznaro (1996).
• Ateinanti kairė (1998).
• Ponia prezidente (1999).
• Naujasis socializmas, José Luiso Rodríguezo Zapatero vizija (2001).

Julijos Navarro romanai

Išskyrus Šventosios drobulės brolija (1997), Julijos Navarro romanų sąrašas baigtas šiais pavadinimais:

• Molinė biblija (2005).
• Nekaltųjų kraujas (2007).
• Pasakyk man, kas aš esu (2010).
• Ugnis, aš jau miręs (2013).
• Niekieno istorija (2016).
• Nenužudysi (2018).

Šventosios drobulės brolija (1997)

Turino miestą sukrečia virtinė gaisrų. Tada Marco Valoni (garsus meno istorijos profesorius) įtaria, kad tai yra Šventosios drobulės vagystės siužetas. Profesorių lydi jo draugai Piedro, Giuseppe, Antonio, Sofía ir Minerva. Tada lygiagrečiai pasirodo Ana, patraukli žurnalistė, apsėsta įvykių, susijusių su gaisrais.

Analizė

Šiame romane Julija Navarro demonstruoja savo plačias žinias religijos klausimais. Ypač įdomios ir gerai parengtos ištraukos, kuriose kalbama apie liguistus karalius, riterius, gėdoje kritusius valdovus, tarnus ir paprastus žmones. Didelis rašytojo nuopelnas yra kablys, sukurtas nepaisant tvarkomos informacijos tankumo.

Pasakojimas eina ratu, praeities įvykiai paaiškinami lygiagrečiai dabarties veiksmui. Autorius visame 526 knygos puslapiuose sumaišo grožinę literatūrą su gana sklandžiu ir dinamišku tamsios istorijos stiliumi. Ten, kur netrūksta įtarimų, intrigų, mirties ir netikėtų posūkių, ypač pabaigoje.

Molinė biblija (2005)

Istorijos centre - atradimai, apie kuriuos pranešė Clara Tannenberg per archeologijos kongresą. Aptariamas pareiškimas susijęs su patriarcho Abraomo tablečių atradimu - moksliniu pagrindu. Jų turinys atskleistų labai svarbias ištraukas apie dieviškąją kūrybą, įvykius Babelyje ir Visuotinį potvynį.

Tannenbergas nori tęsti kasinėjimus, kad išplėstų tyrimą, tačiau tai nebus lengva. Visų pirma, tamsi jo galingo senelio praeitis, kuri visada kenkia šeimos prestižui. Dėl šios priežasties atrodo, kad keli žmonės nori ją nužudyti dėl keršto. Be to, istorinis Antrojo pasaulinio karo kontekstas ir nuolatinė meno prekiautojų grėsmė dar labiau apsunkina vaizdą.

Pasakojimo struktūra

Romanas susideda iš trijų tarpusavyje susijusių dalių. Pirmasis yra inkvizitoriaus pasakojimas apie „Cathar Crusade“ įvykius. Antrosios dalies objektas yra profesoriaus Arnaud inkvizitoriaus kronikų tyrimas nacistinės Vokietijos viduryje. Galiausiai į sceną žengia radikalių bruožų, labai panašių į „al-Qaeda“ ir „Islamo valstybę“, organizacija, kurios tikslas yra pasiekti musulmonų fundamentalizmą.

Pasak Julián Pérez Porto, iš portalo Sielos eilėraščiai (2020), „neginčijama, kad ši knyga yra aiškus grožinės literatūros su krūviu pavyzdys. Tai nėra tipiška geriausias pardavėjas kurioje naudojama daugybė nulaužtų išteklių ir kurioje tema yra paprastas pasiteisinimas pristatyti mums linksmą nuotykį “. Taip pat daugumoje knygos apžvalgų aprašoma Navarro pozicija, susijusi su radikalaus islamizmo grėsme Vakarams.

Pasakyk man, kas aš esu (2010)

Turtinga moteris susisiekia su Madrido žurnalistu Guillermo Albi, kad išsiaiškintų savo prosenelės praeitį, Amelija Garayoa. Iš pradžių žinoma tik tai, kad ji atsiskyrė nuo vyro ir sūnaus, kai Ispanijos pilietinio karo išvakarėse pabėgo su prancūzų komunistu. Žurnalistui keliaujant po įvairias šalis, atliekant atskleidžiančius interviu, būtų atskleista meilės, persekiojimų ir šnipinėjimo kupina praeitis.

Istorinis kontekstas

Pradžioje Amalijos gyvenimas susijęs su 1917 m. Rusijos revoliucija. Tada veiksmas pereina į Ispanijos pilietinį karą (1936–1939). Vėliau minima „Skaldyto stiklo naktis“, kai naciai užpuolė nesuskaičiuojamą kiekį sinagogų (1572 m.), Parduotuvių (7000 m.) Ir žydų kapines. Taip pat analizuojamas Didžiojo karo padarinys po Austrijos-Vengrijos imperijos erchercogo mirties.

Lygiai taip pat aprašomi šnipinėjimo siužetai pasaulinių karų ir vėliau Šaltojo karo metu. Navarro negailestingai atskleidžia SSRS įvykdytus kankinimus, taip pat moterų koncentracijos stovyklų sunkumus. Galiausiai kalbama apie Berlyno sienos griūtį ir Vokietijos susijungimą.

Ugnis, aš jau miręs (2013)

Šis darbas gilinasi į kartų istorijas apie palaidiniečių kilmės Zaid šeimas ir hebrajų kilmės Zucker.. Miriam Miller, jauna nevyriausybinių organizacijų darbuotoja, yra atsakinga už įvykių, susijusių su „Zaid“, pasakojimą. Todėl jis keliauja į Jeruzalę norėdamas surinkti informaciją apie gyvenvietes.

Ten jis susitinka Ezequielis Zuckeris, turtingas senas hebrajų vyras, kuris yra asmens, kurį Milleris tikrai nori rasti, tėvas. Tada Izraelis prisimena savo šeimos įvykius, įskaitant įvykius, susijusius su holokaustu ir Vokietijos žydų perkėlimu. Tokiu būdu pasakojimas atsiskleidžia susipynusiomis istorijomis viduryje istorinio konflikto, kuris sukelia tragediją ir kančią abiem pusėms.

Apžvalga

En Ugnis, aš jau miręs, Navarro kuo objektyviau atskleidžia daugelį aspektų, susijusių su Izraelio ir Palestinos konfliktu. Jis pristato dvi šeimas, kurias sieja meilė, tačiau su nuolatiniu atsiribojimo šešėliu dėl etninio ir kultūrinio paveldo. Kur draugystė yra neišmatuojamas lobis, galintis įveikti netoleranciją, kurią sukelia religija ir politika.

Niekieno istorija (2016)

Thomasas Spenceris yra amerikietis, kurio gėda dėl savo ispaniškų protėvių, nuolat konfliktuojančių su artimais giminaičiais. Vadinasi, jis vystosi patologinį elgesį, labai pavojingą sau ir aplinkiniams. Galiausiai pradžioje pasiekiamas neįtariamas blogio lygis, nors ir logiška, jei laikomasi įvykių eigos.

Šiame romane Navarro modifikuoja įprastą pasakojimo stilių ir dažnai įveda prieštaringas pagrindinio veikėjo mintis apie tą pačią idėją.. Atskleidus blogį, istorija klostosi skirtinguose Anglijos, JAV ir Ispanijos miestuose. Praėjus įvykiams, skaitytojas tampa kruvinu bendrininku, Spencerio prigimties žinovu.

Analizė Nenužudysi (2018)

Istorija sutelkta į draugų grupę - Fernando, Marviną, Cataliną ir Eulogio -, trokštančius pabėgti iš Ispanijos visu įkarščiu frankizmo. Kai po Antrojo pasaulinio karo Pirėnų šalis buvo panirusi į savotišką lygiagrečią visatą.

Draugų nuotykiai nukelia juos į skirtingas planetos vietas, tačiau tarp jų visada yra ryšys. Ši nematoma ir galinga nuoroda sukelia netikėtų posūkių, kurie išlaiko neapibrėžtumą iki paskutinių teksto eilučių. Tai atspindintis kūrinys, kuriame skaitytojas susiduria su savo egzistencijos pobūdžiu - kontempliatyviu ar aktyviu.

Julijos Navarro apdovanojimai

Julija Navarro keletą kartų išpažino susižavėjimą Tolstojaus ir Balzako raštais. Iš ten suprantamas jo polinkis parengti veikėjus, galinčius apibūdinti kokį nors istorinį laikotarpį, ir jo pasakojimo „costumbrista“ komponentas. Nors rašytoja iš Madrido niekada nesikreipė į literatūros konkursą, jos skaitytojai padarė ją kelių apdovanojimų gavėja. Štai keletas:

• „Quéleer“ apdovanojimas už geriausią 2004 m. Ispanų romaną už Šventosios drobulės brolija.
• „Bilbao“ knygų mugės 2005 m. Sidabro plunksnos apdovanojimas.
• 2005 m. „Crisol“ knygynų skaitytojų apdovanojimas.
• „Daugiau muzikos nei knygų apdovanojimas 2006“.
• „CEDRO 2018“ apdovanojimas.