Zardoya apvalkalas buvo Čilės poetas, gimęs Valparaiso ir apsigyvenęs Ispanijoje, o šiandien naujas jo gimimo metines. Tai yra a eilėraščių pasirinkimas savo darbą prisiminti ar žinoti.
Zardoya apvalkalas
Iš ispanų tėvų, turinčių šaknis Kantabrija y Navara, "Shell" persikėlė su jais į España " kai man buvo septyniolika. Iš Saragosa jie nuėjo į Barselona ir jie apsigyveno Madride, kur viskas prasidėjo Filosofija ir laiškai. Tačiau bibliotekininkystės kursai nuvedė ją į Valensiją. Maždaug tuo metu jis prisijungė prie subjekto, vadinamo Populiarioji kultūra Per kurią organizavo kultūrinę veiklą ir biblioteką. Taip pat prasidėjo jo poetinė karjera.
Su laiku, Zardoja jis taip pat rašė apsakymus ir filmų scenarijus, taip pat dėstė ir vertė. Vėliau studijavo Šiuolaikinė filologija ir įgijo sezonų daktaro laipsnį Ilinojaus universitetas.
Kai kurie jo darbai yra: Verkiantis domenas, Po šviesa arba Širdis ir šešėlis (su kuria jis laimėjo Moterų poezijos apdovanojimas. Kiti darbai buvo Sėklos dovana, Altamoras, arba Manhatanas ir kitos platumos.
Eilėraščiai
Paskutinė svajonė
Kokia tavo svajonė?
(Auksinė tuopa?)
Apie ką sapnuoji, miega?
(Vandenys be dugno?)
Kas eina tavo nakvynei?
(Paukščiai vieni?)
Ar žemė tave slegia?
(Bangos? Džiaugsmas?)
Arba tu miegi be miego,
be verksmo, dulkėse?
Tik tada
Tik tada, kai tavęs reikalauja tyla
kad tu kalbi intymiai,
su visais, su savimi viduje,
rašyk, ką tau diktuoja.
Skubu, žodžiai po vieną,
sakinyje išdygs
kaip gėlės ar mėgstama muzika
kad tylėti negalima.
Dialogas bus arba išpažintys,
tik tada,
kuri pripildys dvasias palaimos
arba skausmas be vardo.
Atnaujintas malonumas mus pažinti
žmonių būtybės
gali pilti blondinę aliejų
būtina kalba.
Alebastro dykuma
Alabastro dykuma,
baltosios kopos,
praeitą naktį jie sapnavo.
Tai buvo poliarinė kelionė
begalinis…
Plūduriavo dideli blokai
kaip betiksliai laivai,
dreifas, yertos.
Žuvėdros, bobai — paukščiai
jie vis šaukė ant jų.
Nežinau, ar ėjau
dėl balto sniego.
Bet vienas, slysta,
Atėjau į centrą:
tai buvo pasaulio ašis,
užšaldyta paslaptis
Žodis – vienintelė mano tėvynė
Žodis – vienintelė mano tėvynė.
Šis gyvas žodis, kurį išlieju
mėlyna ir raudona, pilka arba juoda ir balta,
vakar ir šiandien, rytoj, tiek metų.
Žodis – vienintelė mano tėvynė.
Tai vienintelė duona, kurią valgau kiekvieną dieną.
Aš kramtau kietą plutą, minkštą trupinį,
auksinė žvakė, kuri bučiuoja lūpas!
Piliu per akis, per veidą.
Verksmas gimsta iš gilios širdies.
Skiemuo slypi visa siela,
pleištuotų tylų nuosėdos.
Beveik nuogas
Beveik nuogas
Žiūrint ką rašau
prieš tavo akis?
Tas tolimas taškas
kas žiūrėjo į tave,
šviečiantis vyzdys
kad tada aš tave pamačiau
iš savo tamsios kameros
kad galėčiau
šiandien pagalvok apie tave
su intymiu švelnumu
atnaujintos vaikystės?
Nesvarbu, kad aš abejoju:
tu man nusišypsai Užteks.
Asmens dokumentai
Atpažinkite savo knygas, dokumentus!
Kas aš esu, jie skelbiasi cédulais
pasirašo teisėjas, meras.
Jums jie atsako į klausimus
– paklausė kažkas smalsiai.
Jie atsako už jūsų veiksmus ir svajones.
Aikštėje jie laukia tylėdami.
Ramiame kampelyje ir traukiniuose.
Prie ramaus stalo, kuris jus aptarnauja,
kur valgai duoną ir taip pat skaitai.
Jo nepaskelbti puslapiai kalba už jus.
Ir jie nėra atlygis ar išmalda
kad už užmarštį palieki kam nors,
vienišai būtybei, kuri ieško
geltoni popieriai, neištrinami
raštai, labai seni išpažintys.
Ar būtų buvę geriau juos sudeginti
ir tada mesti į juos pelenus
ir nepalikti savo vardo prisiminimo,
kuo tu buvai eilėraštyje ir gyvenime?
Perduoti juos vėjui ir išbarstyti?
Nieko taip neatsitiko... Jūsų užrašai,
išgraviruotas rašalu linijomis,
gal jie netvers arba bus dulkės
gobšus medžio kirmėlės ir laikas.
Jūsų tapatybė išmesta į šiukšliadėžę arba netinkamai naudojama.
Tavo sielos ženklai įrašyti
kiekvienoje tavo eilutėje... kiekviename puslapyje
tavo parašas jau pasirašytas...
Giminaičių ateitis laukia šiandien
to balso jie dar negirdi.