Ricardo Alía, chemija ir šachmatai kaip bendra gija jo romanų siužetuose.
Mes turime privilegiją ir malonumą šiandien turėti savo tinklaraštyje Rikardas Alia (San Sebastián, 1971), juodojo žanro rašytojas, turintis keturis sėkmingus romanus: la Zodiako trilogija, kur jis panaudoja savo chemijos žinias siužetui, kuris užkabina skaitytoją, ir Apsinuodijęs pėstininkas, kuriame didysis veikėjas yra šachmatai.
Actualidad Literatura: Ricardo Alía, rašytojas, savo knygose maišantis aistras, juodąjį žanrą, chemiją ir šachmatus. Šachmatai, kaip įprasta „Apsinuodijusių pėstininkų“ gija ir chemija Zodiako trilogijoje, kurių neatsisakote „Apsinuodijusiame pėstininke“, savo romanams suteikia ypatingą išskirtinumą, unikalų išskirtinį prisilietimą. Trys Ricardo Alía aistros susivienijo jo knygose?
Ricardo Alia:
Taip, aš esu chemikas pagal profesiją, rašytojas pagal pašaukimą ir aistringas šachmatininkas. Savo knygose bandau pritaikyti Stepheno Kingo (vieno iš mano rašytojų) rekomendaciją: „Rašyk apie tai, ką žinai“.
AL: Apsinuodijęs peonas prasidėjo Ispanijos pilietiniame kare, o Gernikos bombardavimas buvo įvykių, įvykusių vėliau, diktatūros pabaigoje, ir pagrindinis intrigos 2000-ųjų pradžioje, sukėlėjas. Ar praeitis turi pasekmių dešimtmečiais vėliau? Ispanijos visuomenės raidos atspindys?
Rl: Vienas iš apmąstymų, kurį norėjau perduoti Apsinuodijęs bijūnas yra tai, kad praeitis yra, ji nepamiršta, ji tave užklumpa ir galiausiai tave pasiekia. Iš tiesų, ištikimas Ispanijos visuomenės atspindys, grįžęs į Franco ekshumaciją, Istorinės atminties įstatymą ...
AL: Prieš kelis mėnesius interviu pasakėte, kad „šachmatų dėka aš laikiausi atokiau nuo ETA aplinkos“. Didysis šachmatų meistras, „Apsinuodijusio pėstininko“ veikėjas Arturo taip pat mato savo ateitį pažymėtą ankstyvos aistros šachmatais.
Ir visi veikėjai yra jų patirties vaisius. Ar jūsų romanuose yra deterministinis prisilietimas? Ar šachmatai pažymėjo jūsų gyvenimą kaip „Apnuodyto pėstininko“ veikėjo ženklą?
Rl: Praeitis įstrigę Apsinuodijęs pėstininkas ir nustato jų veiksmus. Tai būtina norint, kad skaitytojas „pajustų“ veikėjų evoliuciją. Paauglystėje šachmatai suformavo mane kaip asmenybę, tai man įskiepijo keletą vertybių, kurias taikau gyvenime šiandien. Esu daug skolingas menui, kuriame yra 64 kvadratai. Aš nuostabiai prisiminiau tuos metus.
AL: Apsinuodijęs pėstininkas yra kriminalinis romanas, kurį galima perskaityti nežinant šachmatų, nors šachmatai yra bendra siužeto gija nuo pradžios iki pabaigos. Patvirtinu, kad taip yra. Kaip palengvinti tokio sudėtingo dalyko sunkumus?
Rl: Buvau atsargus, kad romanas nebūtų prisotintas šachmatų nuorodomis (aš kolekcionuoju senas šachmatų knygas). Linija, skirianti romaną nuo šachmatų vadovo, nėra tokia stora, kaip atrodo. Galerijose stengiausi skaityti rankraštį dar ir dar kartą, vengdamas šachmatų žaidimo tarp veikėjo ir žudiko bei diagramų, kurios pažymi tekstą, ir su palengvėjimu radau, kad romanas veikia kaip toks; net vienas pirmųjų skaitytojų man pasakė, kad šachmatus matė kaip makafinus ...
AL: Po Zodiako trilogijos, surengtos San Sebastiane, nauji personažai ir nauja vieta „Apnuodytam peonui“: Londonas yra ta aplinka, kurią pasirenkate šia proga, nors jūs susisiekiate su Gernika ir įsivaizduojamu Monrocos miestu. Ar tai pridaro sunkumų rašant, atkuriant miestą ir kultūrą, kuri nėra jūsų? Kas bus iš Zodiako trilogijos veikėjų? Ar dar kartą iš jų girdime?
Rl: Kartoju, svarbu parašyti apie tai, ką žinai. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje praleidau sezoną Londone ir perkeliau šias patirtis Apsinuodijęs pėstininkas. Monroca yra įsikūrusi Monroy mieste, mano tėvo mieste. Noriu augti kaip autorius ir kiekviename romane tyrinėti naujus pasaulius ir naujus personažus. Nemanau, kad grįšiu Zodiako trilogijaGalbūt jis parašys išankstinį pranešimą Maxui Medinai Madride, kaip Nacionalinės policijos narys, bet artimiausiu metu to nebus.
AL: Ar Apsinuodijęs pėstininkas pradės naują trilogiją apie šachmatus, ar šie projektai vyksta skirtingomis kryptimis?
Rl: Idėja yra po truputį nutolti nuo kriminalinio romano ir tyrinėti kitus literatūros žanrus. Esu eklektiškas skaitytojas ir tai turėtų atsispindėti rašant. Dabar dirbu prie gangsterio romano, sukurto Čikagoje 90-aisiais.
AL: Papasakok daugiau apie save: kaip Ricardo Alía yra skaitytojas? Kokios knygos yra jūsų bibliotekoje, kurias skaitote kas kelerius metus? Ar yra autorius, kurį aistringai traukiate, vienas iš tų, iš kurio perkate jų romanus, kai tik jie bus išleisti?
Rl: Perskaičiau tik Gabrielių Garcíą Márquezą ir „bibliją“ Kol aš rašau pateikė S. Kingas; gyvenimas yra labai trumpas ir yra daug ką perskaityti. Bėgu į knygyną su naujausiais iš Vargas Llosa, NesbØ, Lemaitre, Don Winslow, Murakami ...
AL: Kodėl kriminalinis romanas?
Apsinuodijęs pėstininkas: šachmatų žaidimas. Londono lenta ir nežinomi žmonės - kūriniai, su kuriais žaidžia žudikas.
Rl: Aš esu aistringas dėl kriminalinio romano, būtent žanras man teikia didžiausią malonumą skaitydamas ir suteikia daug laisvės rašant, tačiau, kaip sakiau anksčiau, nenoriu pats kiaurymėti, iš tikrųjų pradėjau kaip „ noir "rašytojas beveik atsitiktinai, nes stalčiuje jis saugojo kitus raštus, tačiau redakcijos MAEVA ieškojo kriminalinio romano, sukurto šiaurėje, likusi dalis yra istorija ...
AL: Nepaisant tradicinio intraverto rašytojo įvaizdžio, užrakinto ir be socialinio poveikio, yra nauja rašytojų karta, kurie kasdien tweeteli ir įkelia nuotraukas į „Instagram“, kuriems socialiniai tinklai yra jų bendravimo langas į pasaulį. Koks jūsų santykis su socialiniais tinklais?
Rl: Pripažįstu, kad esu „Salingerio stiliaus“ rašytojas. Jei galėčiau, skelbčiau pseudonimu ir be nuotraukos, tačiau šiuo metu tai neįmanoma. Turime suteikti regimumo romanams, o rašytojai turi stengtis, kad produktas būtų žinomas . Socialiniai tinklai yra pagrindiniai dalykai, aš juda visais, bet ne kasdien, neturiu laiko ir turiu jį valdyti tarp šeimos, darbo, skaitymo ir rašymo, tai yra prioritetai, žinau atvejų, kai rašytojai skaito mažiau, nes yra daugiau socialiniuose tinkluose, ką aš laikau rimta klaida.
AL: Literatūrinis piratavimas: platforma naujiems rašytojams pranešti apie save arba nepataisoma žala literatūros gamybai?
Rl: Šioje šalyje įsitvirtino mintis, kad kultūra turėtų būti laisva, tačiau kuo tada gyvena kūrėjai? Mano knygos per savaitę po išleidimo jau yra piratinės. Tai yra endeminis blogis, kurį reikėtų išnaikinti iš pagrindo, kad piratavimas daro daug žalos autoriams. Prieš atsisiųsdami knygą, galite eiti į bibliotekas, naudotus knygynus ar nemokamas platformas. Esu nuolatinis Barselonos savivaldybių bibliotekų tinkle.
AL: popierinis ar skaitmeninis formatas?
Rl: Popierius, be abejonės. Pradėjau tvirtai elgtis su el. Knyga, bet tiesa ta, kad dabar net nežinau, kur ją turiu. Popieriaus, viršelio prisilietimas, puslapių vartymas, skaitymo taškas yra neįveikiamas pojūtis.
AL: Ir norėdamas užbaigti asmeniškiausią klausimą, kokios yra Ricardo Alía svajonės, kurios išsipildė ir dar turi būti įgyvendintos?
Rl: Asmeninė ir lengviausia J leidyba yra išsipildžiusi svajonė, o gyvenimas iš rašymo - svajonė, kurią reikia įgyvendinti.
Ačiū, Rikardas Alia, Linkiu jums ir toliau rinkti kiekvieno naujo iššūkio sėkmę ir toliau pritraukti skaitytojus prie gerai sukonstruotų siužetų, prie kurių mus įpratote.