Šiandien yra diena, kai paprastai pagerbiami rašytojai ir puikūs literatūros kūriniai. Tačiau noriu pagerbti moterį, kuri nerašė knygų, bet dalyvavo, kad visi galėtų naudotis kultūra ir skaityti.
Kalbu Maria Moliner, kiek pamiršta Respublikos veikėja ir dalyvavusi bibliotekų atidaryme ir parengusi gerai žinomą žodyną: Marijos Moliner žodyną.
María Moliner (Saragosa, 1900 m. - Madridas, 1981 m.) Buvo bibliotekininkė, filologė ir leksikografė. Kaimo gydytojos duktė baigė Saragozos universitetą ir po metų opozicijos būdu įstojo į Archyvarų, bibliotekininkų ir archeologų fakultetą.
Respublikos paskelbimas ir pedagoginės misijos
María, ištekėjusi su vaikais, gyveno Valensijoje, kai 1931 metais buvo paskelbta Respublika. Po mėnesio vyriausybė sukuria Pedagoginių misijų valdybą, į kurią įsitraukia María ir sukuria Valensijos delegaciją.
1931 m. Neraštingumas Ispanijoje viršijo 44 proc., Daugiausia moterų, ir tik šeši procentai gyventojų turėjo prieigą prie knygų ar laikraščių. Bibliotekos tarnybą koordinavo Luisas Cernuda, Juanas Vicensas ir María Moliner. Jam buvo skirta 60 procentų Pedagoginių misijų biudžeto, o tai reiškia, kad 1931–1936 metais buvo sukurta 5.522 naujos bibliotekos.
Valensijoje María visas jėgas skyrė cirkuliuojančių bibliotekų plėtrai, kurią sudarė daugybė šimto knygų kiekvienam miestui ar kaimui, skirtos tiek vaikams, tiek suaugusiems. Aplink bibliotekas jis organizavo paskaitų ciklus, kino seansus, radijo klausymus ir pasirinktus albumus, pagrindinius tikslus savo revoliuciniame raštingumo ir kultūrinės socializacijos plane.
Kaip ir galima tikėtis, karjeros bibliotekininkų nebuvo tiek daug bibliotekų, todėl jis nusprendė palikti juos mokytojų vyrų ir moterų bei šeimų motinų rankose, nes pastebėjo, kad jie labiau rūpinasi kultūra nei vyrai ir jis matė juose moteris. tobulas pagalbininkes.
Kaip María Moliner paaiškina apie bibliotekas:
Kalbama apie meilės skaitymui pažadinimą ir skatinimą, todėl atsiųstose partijose gausu juokingų knygų ir estetinio malonumo, taip pat tų, kurie turi pakankamai informacijos apie tas idėjas, tas problemas ir tuos konfliktus, kurie visame pasaulyje sukrečia pasaulį. minties tvarkos ir visi gyvenimo tikslai, kas yra tas žmogaus dalykas, kuris negali ir neturi būti svetimas niekam.
El Ispanų kalbos žodynas pateikė María Moliner
Laikomas vienu geriausių alternatyvių žodžių, palyginti su Karališkosios akademijos (RAE) žodynais, jis pirmą kartą buvo išleistas 1966–67 m. Leidykloje „Gredos“, o María Moliner panaudojo daugiau nei penkiolika metų jai sukurti.
Šis apibrėžimų, sinonimų, posakių ir nustatytų frazių bei žodžių šeimų žodynas taip pat yra tikras ideologinių ir sinonimų žodynas.
María Moliner numatė kai kuriuos aspektus, tokius kaip Ll į Lir Ch į C (kriterijus, kurio RAE nesilaikys iki 1994 m.) arba terminų įtraukimas į bendrąjį vartojimą, tačiau RAE nepriėmė, pavyzdžiui, žodžio kibernetika.
Jei norite gauti daugiau informacijos apie šį žodyną, Institut Cervantes svetainė jie apie jį turi labai išsamų įrašą.
María Moliner šiandien
María Moliner yra neteisingumo moterims ir absoliutizmo barbarizmo pavyzdys.
Kalbant apie savo bibliotekas, Ispanijos pilietinis karas ir vėlesnė Franko diktatūra sunaikino tą puikų Pedagoginių misijų bibliotekų projektą ir kultūros raštingumą bei socializaciją. Kaip Juanas Vicensas 1938 m. Prancūzijoje pareiškė kalbėdamas apie visuomenės skaitymo impulsą Ispanijos Respublikos laikais:
Istorija paprasta, visada ta pati, kai žmonės patenka į priešą: bibliotekininkas sušaudomas, knygos sudeginamos ir visi tie, kurie dalyvavo jo organizacijoje, yra sušaudomi ar persekiojami.
Kita vertus, María Moliner buvo pirmoji moteris kandidatė, užėmusi fotelį Karališkojoje kalbos akademijoje, nors tai, kad ji buvo moteris ir profesionaliai buvo laikoma labiau bibliotekininke, o ne filologe, nepaisant to, kad parengė svarbų žodyną, privertė jį niekada neįeiti.
Carmen Conde, rašytoja ir pirmoji moteris, įstojusi į akademiją 1979 m., Nepamiršo netiesiogiai paminėti savo įstojimo kalboje:
Jūsų kilnus sprendimas nutraukia neteisingą ir senovinę literatūrinę diskriminaciją.
Šis straipsnis skirtas pagerbti šią kalbos ir kultūros damą, kuri tiek daug padarė dėl knygos.
Man atrodo teisinga patvirtinti šią Ispanijos kultūros asmenybę, dvigubai diskriminuotą dėl to, kad ji buvo moteris ir už tai, kad jos metu pavyzdingai dirbo Respublikoje. Nuoširdžiai dėkoju jai, nes jos idėjos, nors ir vėluoja per daug metų, davė vaisių, o bibliotekos, nepaisant krizės, yra tos žmonių susitikimo ir supratimo vietos.