Viena iš knygų, apie kurią daugiausia kalbėta, yra Manuelio Vilo „Ordesa“. Tai kūrinys, kuriame daugelis mato atsispindinčią jo gyvenimo dalį arba netgi gali atrodyti kaip paties autoriaus autobiografija. Bet „Ordesa“ yra kur kas daugiau.
Toliau norime pasikalbėti su jumis apie knygą, jos autorių ir viską, į ką turite atsižvelgti, kad kuo greičiau pradėtumėte ją skaityti. Ar norite sužinoti, apie ką kalbama Ordesa de Manuel Vilas?
Kas yra Manuelis Vilas
Šaltinis: RTVE
Manuelis Vilas yra rašytojas, gimęs 1962 m. Hueskoje. Studijavo ispanų filologiją ir dvidešimt metų dirbo vidurinės mokyklos mokytoju. Tačiau raginimas rašyti privertė jį mesti darbą literatūros naudai. Jis pradėjo kurti poeziją, taip pat esė ir romanus. Tiesą sakant, „Ordesa“ nėra jo pirmoji didelė sėkmė, prieš tai prieš daugelį kitų, tokių kaip Aire Nuestro, 2009 m., Arba „Lou Red era español“, 2016 m.
Taip pat reikėtų atsiminti, kad jis savo darbu „Alegría sobre las santykiai tarp tėvų ir vaikų“ buvo „Planeta“ apdovanojimo finalininkas 2019 m.
Kaip rašytojas, Jis bendradarbiavo vienoje žinomiausių žiniasklaidos priemonių Ispanijoje. Kalbamės apie „El Mundo“ ar „El Heraldo de Aragón“ (abu iš „Vocento“ grupės), „La Vanguardia“, „El País“, ABC ... Net radijuje jie rado nišą ir bendradarbiavo su „Cadena Ser“.
Ordesos knyga
Pasak paties autoriaus, Ordesa pradėjo formuotis po motinos mirties, įvykusios 2014 m. Gegužę. Vilui tai buvo blogi metai, nes tuo metu jis taip pat išsiskyrė.
knyga „Alfaguara“ leidykla jį pardavė 2018 m. Ir sugebėjo pasisekti. Ji gavo 14 leidimų, visus per mažiau nei metus, todėl pardavė daugiau nei šimtą tūkstančių egzempliorių. Tai buvo metų (2018 m.) Knyga įvairioms žiniasklaidos priemonėms, tokioms kaip El País, La Vanguardia, El Mundo, El Correo ... Ir ji iškeliavo į užsienį, nes daugybė kitų šalių pastebėjo darbą (JAV, Jungtinė Karalystė, Italija, Portugalija ...). Po metų pasirodė keli knygos vertimai, pavyzdžiui, italų ar portugalų.
O apie ką Ordesa?
Jei mes jums pasakytume greitą ir konkretų atsakymą, Mes jums pasakytume, kad Ordesa de Manuel Vila nagrinėja santykius, egzistuojančius tarp tėvų ir vaikų.
Tai romanas, turintis asmeniškiausius paties autoriaus prisilietimus, ir šiandien tai informacinė knyga, skirta tiek rašytojams, tiek plačiajai skaitytojų auditorijai.
Muchos kiti autoriai yra pateikę nuomonę apie „Ordesa“. Galime išryškinti kai kuriuos geriausiai žinomus žodžius, tokius kaip:
- Viena humaniškiausių, giliausių, labiausiai paguodžiančių knygų, kurias skaičiau per ilgą laiką.
Lorensas Silva
«Tai albumas, archyvas, atmintis be melo ir paguodos gyvenimui, laikui, šeimai, socialinei klasei, pasmerkta daug pastangų ir mažai vaisių. […] Norint suskaičiuoti šiuos dalykus, reikia labai tiksliai, reikia rūgšties, aštraus peilio, tikslaus kaiščio, kuris praduria tuštybės rutulį. Pabaigoje lieka švari tiesos emocija ir sielvartas dėl viso to, kas buvo prarasta “.
Antonio Muñozas Molina
Para muchos, „Ordesa“ yra tarsi pomirtinis laiškas, kurį Manuelis Vila parašė savo tėvams. Per trumpus skyrius, kurie yra persipynę tarpusavyje, sužinome istoriją apie bejėgį ir išrautus personažą, kuris stengiasi kuo geriau išgyventi, kuris suvokia kai kuriuos dalykus, kurie atrodo „maži ir nereikšmingi“ ir iš tikrųjų yra svarbesni. .
Jis parašytas paprasta kalba, bet tuo pačiu ir sunkiu, ir yra tam tikrų ištraukų, kurias gali būti sunku suprasti arba tiksliai žinoti, į ką kalba pats autorius. Jis yra patyręs, ypač poezijoje, tačiau daug kartų nusideda panaudodamas šiuos išteklius pasakojimui, o tai šiek tiek pameta skaitytoją.
Kalbant apie istoriją, neabejotina, kad ji kalba iš širdies, nes atskleidžia tai, ką jis gyveno, nors ir ne pirmuoju asmeniu, bet su labai panašiu personažu, kuris ne tik pasakoja savo praeitį, bet ir dabartį taip, skaitytojas turi požiūrį į savo gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, kad pasakoti savo gyvenimą yra labai madinga, tai yra knyga, kuri gali patikti, jei tau patinka tas literatūros žanras.
Kas yra Ordesa de Manuel Vila santrauka?
Ordesa de Manuel Vila santrauka yra kažkas originalaus ir tikrai labai skiriasi nuo to, ko tikėtumėtės iš romano. Ir jis parašytas trečiuoju asmeniu ir neatskleidžia tikrosios knygos nešamos žinios, tačiau yra dviprasmiškesnė. Gal todėl ir patraukia dėmesį.
Parašyta kartais nuo ašarų ir visada nuo emocijų, ši knyga yra intymi pastarųjų dešimtmečių Ispanijos kronika, bet ir pasakojimas apie viską, kas mums primena, kad esame pažeidžiamos būtybės, apie būtinybę keltis ir judėti toliau. atrodo, kad tai įmanoma, kai beveik visi ryšiai, kurie mus vienijo su kitais, išnyko arba nutrūko. Ir mes išgyvename.
Keletas Ordesa de Manuel Vila ištraukų
per Atsitiktinis namas, jūsų knygos išteklių dokumentacijoje galime turėti Pirmasis Ordesos požiūris su keletu knygos ištraukų. Mes paliekame juos žemiau, kad galėtumėte nuspręsti, ar skaityti.
Aš pradėjau rašyti šią knygą. Maniau, kad mano sielos būsena yra miglotas prisiminimas apie tai, kas nutiko šiaurinėje Ispanijos dalyje, vadinamoje Ordesa, kalnų pilna vieta, ir tai buvo geltona atmintis, geltona spalva įsiveržė į Ordesos vardą ir po Ordesa mano tėvo figūra buvo nupiešta 1969 m. vasarą. »
«Kai gyvenimas leidžia su džiaugsmu pamatyti teroro santuoką, esate pasirengęs išsipildymui. Teroras mato pasaulio fiuzeliažą “.
„Mano mama buvo chaotiška pasakotoja. Aš taip pat. Iš mamos paveldėjau pasakojimo chaosą. Aš to nepaveldėjau jokios literatūros tradicijos, klasikinės ar avangardinės “.
„Kiekvienas alkoholikas ateina į akimirką, kai jis turi pasirinkti - toliau gerti ar toliau gyventi. Tam tikras rašybos pasirinkimas: arba jūs laikote besą, arba uves. […] Kas yra daug išgėręs, žino, kad alkoholis yra įrankis, griaunantis pasaulio spyną “.
«Rašau todėl, kad kunigai išmokė mane rašyti. Septyni šimtai milijonų vaistų. Tai yra didžioji vargšų gyvenimo Ispanijoje ironija: esu skolingas kunigams, o ne Ispanijos socialistų darbininkų partijai. Ispanijos ironija visada yra meno kūrinys “.
«Man nepatinka nei tai, ką Ispanija padarė mano tėvams, nei tai, ką ji daro su manimi. Prieš savo tėvų susvetimėjimą aš nieko nebegaliu padaryti, tai yra nepataisoma. Aš galiu tik tai padaryti, kad jis man neišsipildytų, bet jis beveik išsipildė “.