Andalūzijos poetai I: Luisas García Montero

Esu andalūzietis, todėl negaliu nei to išvengti, nei paneigti, kraujas šaudo į mane. Dėl šios priežasties norėjau sukurti keletą straipsnių, būtent šią būtybę „Andalūzijos poetai I: Luisas García Montero“ pirmasis iš penkių - apie Andalūzijos poetus ir poeziją.

Pradėkime lukštenti Luisas Garcia Montero. Ar tu žinai tai? Jei atsakymas yra neigiamas, tai yra jūsų galimybė tai padaryti.

Luisas Garcia Montero

Montero gimė tame pačiame krašte kaip García Lorca, Granadoje, 1958 m. Jis yra poetas, literatūros kritikas, Ispanijos literatūros profesorius Granados universitete ir eseistas. Tai Vedęs kitas ispanų literatūros didis: Almudena Grandes.

Pabrėždama dalį savo plačios literatūrinės kūrybos paryškinsime šiuos eilėraščius:

• AIDS, liga be pabaigos, Granada, universitetas (1989).
• Ir dabar jums priklauso Bruklino tiltas, Granada, universitetas (Zumaya kolekcija), 1980 m., Federico García Lorca apdovanojimas.
• Užsienio sodas, Madridas, Rialp, Adonáis apdovanojimas, 1983 m.
• Atskiri kambariai, Madridas, Visor, 1994: (Loewe premija ir Nacionalinė literatūros premija).
• Beveik šimtas eilėraščių (1980–1996): antologija, José Carloso Mainerio pratarmė, Madridas, Hiperiónas, 1997 m.
• Visiškai penktadienis, Barselona, ​​„Tusquets“, 1998 m.
• Poetinė antologija, Madridas, Castalia, 2002 m.
• Gyvatės intymumas, Barselona, ​​„Tusquets“, 2003 m., Nacionalinis kritikų apdovanojimas 2003 m.
• Poezija (1980-2005); aštuonios sutvarkytos ir surinktos knygos, Barselona, ​​„Tusquets“, 2006 m.
• Vaikystė; Malaga, „Castillo del Inglés“ kolekcija, 2006 m.
• Pavargęs žvilgsnis, Madridas, Žiūrovas, 2008 m
• Dainos, Juano Carloso Abrilo leidimas, Valensija, „Pre-Texts“, 2009 m
• Savo žiemą, Madridas, Žiūrovas, 2011 m
• Gatvės drabužiai, Madridas, pirmininkas, 2011 m
• Atskiri kambariai (20 metų yra kažkas), Madridas: „Visor“, 2014 m., Juano Carloso Abrilo leidimas, Jesúso Garcíos Sánchezo pratarmė.

Jis taip pat išleido romaną: «Rytoj nebus to, ko nori Dievas », apie poeto Ángelo Gonzálezo, mirusio 2008 m., gyvenimą, "Nesakyk man savo gyvenimo" ir „Kažkas sako tavo vardą“.

3 pasirinkti eilėraščiai

Man buvo labai sunku tiesiog pasirinkti 3 eilėraščiai pateikė Luisas García Montero, bet jie eina:

Gal tu manęs nematei
gal manęs niekas taip nematė,
Taip šalta šiame kampe Bet vėjas
jis manė, kad aš akmuo
ir norėjo savo kūnu atsikratyti.

Jei galėčiau tave rasti
gal jei tave rasčiau, žinotų
paaiškink man su tavimi.

Bet atviri ir uždari barai
gatvės naktį ir dieną,
stotys be viešų,
ištisus rajonus su savo žmonėmis, žiburiais,
telefonai, koridoriai ir šis kampas,
jie nieko apie tave nežino.

Ir kai vėjas nori sunaikinti save
Jis ieško manęs prie tavo namo durų.

Kartoju vėjui
Kas būtų, jei pagaliau tave surasčiau
kad jei pasirodytum, aš žinočiau
paaiškink man su tavimi.

(Sunki meilė)

Šviesa subyrėjo,
Jis padarė klaidą tvarkaraštyje, palikdamas jus nuogą
neryškios tavo akys, kai šypsojai man.

Kol tu man šypsojai
Pamačiau nusirengusį šešėlį,
lėtai atidarykite tylos užtrauktuką,
palikti ant kilimo
civilizacija.

Tavo kūnas tapo auksinis ir vaikščiojantis,
laiminga kaip mus supykdanti omena.

Tai mus įsiutino.
Tik mes
(bendražygiai
triukšmingos lovos) ir noras,
ta sunki kelionė pirmyn ir atgal,
kad dabar primygtinai mane verčia tave prisiminti

laimingas, auginamas,
žaibas tarp akių,
pasiimdamas savo jauno moksleivio sijoną.

Kol tu man šypsojai
aš užmigau
sapno rankose, kurio negaliu tau pasakyti.

(Kas tu esi?)

Aš žinau
ta švelni meilė renkasi savo miestus
ir kiekviena aistra užtrunka namus,
kitoks būdas vaikščioti koridoriais
arba išjungti šviesas.

Ir
kad ant kiekvienos lūpos yra miego portalas,
liftas be numerių,
mažų skliaustų pilnos kopėčios.

Aš žinau, kad kiekviena iliuzija
jis turi skirtingas formas
išrasti širdis ar ištarti vardus
pakeldamas ragelį.
Aš žinau, kad kiekviena viltis
visada ieškok būdo
kad apnuogintų savo nuogą šešėlį paklodėmis
kai ketini pabusti.

Ir
kad už kiekvienos gatvės yra data, diena,
geidžiamas pyktis,
pusė apgailestavimo kūne.

Aš žinau
kad meilė turi skirtingas raides
rašyti: Aš išeinu, sakau:
Grįžtu netikėtai. Kiekvieną kartą, kai kyla abejonių
reikia peizažo.

(Žinau, kad švelni meilė renkasi savo miestus ...)